Infarktai – tai audinių sritys organizme, kurios mirė, nes negavo tinkamo deguonies. Šis terminas naudojamas apibūdinti procesą, kuris sukelia šią būklę, taip pat įvardinti paveiktą audinį. Lotyniška infarktų šaknis infarcire išversta kaip „užkimšti arba prikimšti“.
Infarktai gali įvykti bet kuriame kūno organe ir jį gali sukelti įvairios ligos. Tačiau jie dažniausiai pasireiškia sergant ateroskleroze – arterinių kraujagyslių liga, dėl kurios arterijose susidaro apnašos. Kai sergančiam šiuo sutrikimu žmogui plyšta apnašos, arterijos paviršiuje susidaro kraujo krešulys. Tai trukdo tinkamai tekėti kraujui. Savo ruožtu krešulys juda toliau arterijoje ir blokuoja papildomas kraujagysles. Dėl šio užsikimšimo audiniai miršta, nes ribojama kraujotaka ir atitinkamai deguonies srautas.
Miokardo infarktai (MI) yra kita audinių mirties rūšis. MI metu širdies raumuo miršta, nes negavo tinkamos kraujotakos. Dažniausia MI priežastis yra susiaurėjusios vainikinės arterijos, dėl kurių susidaro kraujo krešuliai ir sutrinka kraujotaka. Kitos galimos priežastys yra sepsis, antifosfolitinis sindromas ir milžiniškų ląstelių arteritas.
Kaip infarktus gali sukelti įvairios ligos, jie taip pat gali sukelti tam tikrų ligų ar susirgimų atsiradimą. Pavyzdžiui, manoma, kad 80% insultų sukelia audinių mirtis. Panašiai ši būklė gali sukelti periferinių arterijų okliuzinę ligą, dėl kurios gali atsirasti gangrena ir prireikti amputacijos.
Infarktai skirstomi į baltus arba raudonus. Baltieji infarktai dar vadinami anemija, o raudonieji – hemoraginiais. Kraujas, kuris vyksta organe, lemia, ar būklė klasifikuojama kaip balta ar raudona. Tie, kurie atsiranda kietuose organuose, tokiuose kaip blužnis, širdis ir inkstai, yra balti, nes jie yra arterijos užsikimšimo rezultatas ir daugiausia apima trombocitus. Tačiau plaučių infarktai būna raudoni, nes šiame organe randama daugiau raudonųjų kraujo kūnelių.