Vandenilio kvėpavimo testas yra diagnostinis testas, kuris atliekamas siekiant sužinoti daugiau apie virškinimo trakto problemų priežastis. Šis tyrimas klasikiniu būdu atliekamas, kai įtariama, kad žmogus netoleruoja laktozės arba negali apdoroti kitų cukrų, pavyzdžiui, fruktozės. Jis taip pat gali būti naudojamas diagnozuoti per didelį bakterijų dauginimąsi plonojoje žarnoje arba patikrinti, ar maistas per greitai juda žarnyno traktu, dėl kurio atsiranda maisto ir maistinių medžiagų malabsorbcija. Daugeliu atvejų tyrimas trunka apie dvi valandas, o pacientas kreipiasi į ligoninę ar kliniką.
Mokslas, susijęs su vandenilio kvėpavimo testu, apima bakterijas, kurios gyvena žarnyne. Jų atliekos ir koncentracija kinta priklausomai nuo šeimininko sveikatos. Daugeliui žmonių, jei bakterijos susiduria su dideliu kiekiu nesuvirškinto maisto, jos pradeda gaminti vandenilį, kuris išreiškiamas kvėpuojant. Perteklinė metano gamyba taip pat gali atsirasti kartu su vandenilio dujomis arba vietoj jų.
Atliekant vandenilio kvėpavimo testą, pacientas nevalgo aštuonias–dvylika valandų, o tada į balioną pučia orą kaip etaloninį mėginį. Tada paciento prašoma išgerti tirpalo, kuriame gali būti laktozės, fruktozės, sorbitolio, sacharozės, laktuliozės ar kito cukraus. Kitas dvi valandas periodiškai imami paciento kvėpavimo mėginiai ir tiriamas vandenilio, o kartais ir metano kiekis. Jei vandenilio ir (arba) metano lygis yra neįprastai didelis, tai rodo, kad pacientas turi problemų virškinamajame trakte. Tačiau neigiamas rezultatas nebūtinai reiškia, kad pacientas yra aiškus, nes kai kurie žmonės neturi vandenilį gaminančių bakterijų, kurios yra manipuliuojamos atliekant tyrimą.
Vandenilio kvėpavimo testas yra neinvazinis ir neskausmingas. Jis dažnai atliekamas ryte, kad pacientai galėtų tiesiog pasninkauti per naktį, kad išvengtų pernelyg didelių sunkumų, susijusių su badavimo reikalavimu. Tyrimo rezultatai greitai grįžta, o pacientas gali aptarti rezultato pasekmes su gydytoju. Svarbu, kad pacientas bent dvi savaites iki tyrimo nevartotų antibiotikų ar kitų, galinčių pakeisti žarnyno bakterijų demografinius rodiklius, nes tai gali iškreipti rezultatus.
Požymiai, dėl kurių gydytojas gali rekomenduoti atlikti vandenilio kvėpavimo testą, yra pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas, vėmimas, diskomfortas virškinimo trakte ir kiti požymiai, rodantys, kad kažkas blogai pasisavina maistines medžiagas arba sunkiai apdoroja maistą. Nustatydamas, kas sukelia problemą, gydytojas gali pateikti gydymo rekomendacijas, pvz., koreguoti paciento mitybą arba skirti antibiotikų, kad sugrąžintų bakterijų populiaciją.