Pūslinis impetigas yra odos infekcija, kuriai būdingos didelės skysčių užpildytos pūslelės. Ši infekcija gali būti gydoma antibiotikais, kad sunaikintų ją sukeliančias bakterijas. Žmonėms, jaunesniems nei dvejų metų, dažniausiai išsivysto pūslinė impetiga, ir šią būklę gali gydyti pediatras, bendrosios praktikos gydytojas arba dermatologas. Svarbu žinoti, kad visos impetigo formos yra labai užkrečiamos.
Šią infekciją dažniausiai sukelia Staphylococcus bakterijos, nors kartais suserga ir streptokokai. Bakterijos dažnai įvedamos dėl esamo sudirginimo, pvz., reakcijos į odos kremą, saulės nudegimo ar vystyklų bėrimo. Susiformuoja didelės pūslelės, užpildytos skaidraus skysčio, kurios ilgainiui tampa drumstos ir sprogsta, palikdamos plutą. Pacientas taip pat gali jaustis pavargęs ir karščiuoti. Kartais išsivysto viduriavimas.
Ant veido ir galūnių dažnai pastebimos pūslinės pūslelinės pūslės. Kol yra pūslių, jos gali būti skausmingos arba niežtinčios. Kai jie sprogsta, paciento oda paprastai niežti, parausta. Reikėtų vengti pūslių skinti, nes tai gali sukelti infekcijos plitimą. Be to, pacientui kyla gilesnės infekcijos ir įbrėžimų sukeltų randų rizika.
Ankstyvosiose stadijose bakterijoms naikinti ir infekcijai pašalinti gali pakakti antibiotikų kremo. Pažangesniais atvejais gali prireikti geriamųjų vaistų. Gydytojas gali įvertinti paciento pūslinės impetigo atvejį, kad nustatytų, kuris gydymas būtų tinkamesnis. Taip pat gali būti rekomenduojamos priemonės, padedančios pacientui jaustis patogiai, pavyzdžiui, naudoti šiltus kompresus arba tepti priešuždegiminius vaistus.
Gali praeiti kelios savaitės, kol pūslinė impetiga visiškai išnyks. Kol opos gyja, pacientui reikia priminti, kad jomis nesielgtų, o kontaktas su kitais žmonėmis turėtų būti kuo mažesnis, kad būtų sumažinta bakterijų perdavimo rizika. Jei pūslelės yra drabužių suspaustoje vietoje, norint sumažinti spaudimą, patartina jas sutvarstyti arba dėvėti laisvus drabužius, pavyzdžiui, sutraukiamas kelnes, o ne tampres.
Pūslių ir kitų impetigo formų prevencija gali būti skatinama laikantis geros higienos. Išlaikant kūno švarą sumažėja rizika, kad bakterijos galės kolonizuotis. Odos sudirginimas, įpjovimai ir įbrėžimai turi būti švarūs ir atidžiai stebimi, ar neatsiranda infekcijos požymių. Tačiau net ir taikant geriausią prevencinę priežiūrą patvarios stafilokokinės bakterijos kartais sugeba įsitvirtinti. Stebėdami ankstyvus impetigo ir kitų infekcijų požymius, atsiranda galimybė anksti įsikišti.