Elektrodiagnostika yra medicininė procedūra, kurios metu kūno neurofiziologijai ištirti naudojamas elektrinis dirgiklis. Jo pagrindinis tikslas – padėti gydytojams diagnozuoti raumenų ir nervų ligas. Daugelyje medicininių procedūrų įvairioms kūno dalims tirti naudojama elektrodiagnostika. Tai apima elektromiografiją (EMG), elektroencefalografiją (EEG), elektrokardiografiją (EKG) ir neurodiagnostinius tyrimus (NDS).
Gydytojai, kurių specializacija yra fizinė medicina, paprastai dalyvauja elektrodiagnostikos mokymuose, kad jie galėtų tiksliai suprasti ir atlikti tyrimus. Gydytojas, gerai apmokytas elektrodiagnostikos srityje, gali pagerinti paciento priežiūrą, tiksliai nustatydamas nervų, raumenų pažeidimą ar raumenų ligą, o tai padeda nukreipti tinkamą gydymą ir pateikti tikslesnę diagnozę.
Neurofiziologija apima nervų ir raumenų sistemas. Smegenys gamina elektrinius signalus, kurie nugaros smegenimis keliauja link kūno galūnių. Nervų galūnėse elektrinis signalas sukuria cheminę reakciją, kuri sutraukia raumenį ir priverčia jį judėti.
Elektrodiagnostikos testas veikia pasinaudojant neurofiziologijos prigimtimi. Testo administratorius taiko elektrinį dirgiklį tiesiai paciento raumenims arba nervams. Tada diagnostinė įranga interpretuoja raumenų ir nervų reakciją, kad patikrintų, ar nėra pažeidimų. Tokiu būdu gydytojas gali nustatyti traumos vietą, sunkumą, prognozę ir diagnozę.
Yra keletas elektrodiagnostikos procedūrų, skirtų apžiūrėti konkrečias kūno dalis. Elektromiografija (EMG) yra elektrodiagnostikos metodas, dažniausiai naudojamas raumenų sutrikimams nustatyti. Tokie sutrikimai kaip amiotrofinė šoninė sklerozė, myasthenia gravis ir riešo kanalo sindromas paprastai diagnozuojami naudojant EMG.
Norint atlikti EMG testą, išorinis elektrodas siunčia elektros impulsus paveiktam raumeniui. Tada į raumenį įkišamas kitas elektrodas mažos adatos pavidalu, kad užfiksuotų neurologinį atsaką. Norint nustatyti diagnozę, atsakas vertinamas įvairiais raumenų susitraukimo lygiais.
Smegenų veikla analizuojama taikant neinvazinę elektrodiagnostinę procedūrą, vadinamą elektroencefalografija (EEG). Jis padeda diagnozuoti daugelį būklių, įskaitant epilepsiją, insultą ir navikus. Be to, EEG gali patvirtinti komos būsenos paciento smegenų mirtį.
Ant paciento galvos odos dedami elektrodai mažų metalinių diskų pavidalu. Diskai pritvirtinami prie aparato, kuris aptinka paciento smegenų bangas ir paverčia jas specialisto interpretuojama informacija. Šios procedūros metu pacientas paprastai guli ir jo prašoma nedaryti jokių staigių galvos judesių. Testas paprastai trunka nuo 1 iki 2 valandų.
Širdies ligos, tokios kaip kardiomiopatija, koronarinė širdies liga, aritmija ir perikarditas, diagnozuojamos elektrokardiografijos (EKG) pagalba. Visa procedūra yra neskausminga ir greita, ją galima atlikti bet kur, kur yra EKG aparatas. Jei reikia, pacientas gali atlikti 24 valandų rodmenis, kad būtų galima gauti išsamesnį vaizdą apie tai, kaip veikia širdis.
Kad būtų galima nuskaityti, maži elektrodai prijungiami prie paciento krūtinės, riešo ir kulkšnių. Šie elektrodai laidais pritvirtinami prie EKG aparato. Taip įrašomi ir paverčiami elektriniai impulsai, atsirandantys prieš pat susitraukiant širdies raumeniui. Tada gydytojas įvertina rezultatą, kad nustatytų diagnozę.