Stimuliavimas yra pasikartojantis fizinis veiksmas, kuris atliekamas norint save stimuliuoti arba padėti nuraminti žmogų. Ši savęs stimuliavimo forma gali apimti tokias veiklas kaip bakstelėjimas pirštais, dūzgimas, tempimas ir griežimas dantimis. Sustiprėjęs savęs stimuliavimas dažnai pasireiškia autizmu sergantiems vaikams ir gali apimti siūbavimą, dejavimą ar plojimus. Vaikams, turintiems autizmą, stimuliavimas gali būti toks perdėtas, kad trukdo mokytis ir atlikti paprastas užduotis, todėl vaikas gali būti erzinamas arba atstumiamas. Stimuliavimą retkarčiais galima suvaldyti naudojant svertines antklodes arba praktikuojant pakeisti akivaizdžias, labiau gėdingas savęs stimuliavimo formas ne tokiais, kurie yra akivaizdūs.
Autistai kartais netinkamu metu naudoja garsias, dėmesį renkančias savęs stimuliavimo formas, sugėdindami ir supykdydami savo tėvus ar draugus. Tai padeda autistiško vaiko tėvams ir draugams suprasti, kad ši stimuliavimo forma turi tikslą ir dažnai reikalinga tam, kad padėtų autistui funkcionuoti. Stimuliavimo funkcijos yra nuraminti asmenį stresinės situacijos metu, atitraukti jį nuo gyvos veiklos arba padėti apdoroti jį supančią juslinę informaciją.
Stimuliavimas apima judesį, garsus, vaizdus, kvapus, lytėjimą, skonį ir propriocepciją. Judesio ir klausos savęs stimuliavimas paprastai yra labiausiai paplitusios formos. Savęs stimuliavimas judesiu dažniausiai apima siūbavimą, žingsniavimą, šokinėjimą ar sukimąsi. Klausos savistimuliacija apima niūniavimą, pasikartojančių garsų skleidimą, objektų užklijavimą, spragtelėjimą pirštais ar plojimus.
Vizualinis stimuliavimas paprastai apima pasikartojantį mirksėjimą, fokusavimą į šviesas arba objektų išdėstymą, paprastai iš eilės. Uoslės savęs stimuliacija apima daiktų ar žmonių kvapą. Savęs stimuliavimas prisilietimu apima daiktų trynimą, nagų kramtymą arba plaukų čiulpimą ir sukimąsi. Skonio savistimuliacija dažniausiai apima daiktų kišimą į burną, o propriocepcijos stimuliacija – dantų griežimą ir vaikščiojimą pirmyn ir atgal.
Yra keletas metodų, kuriais galima bandyti kontroliuoti ir apriboti perdėtas savęs stimuliavimo formas. Apsunkinta antklodė, kaklo apykaklė ar liemenė kartais padeda žmonėms, kurie per daug stringa mokykloje arba kai jiems reikia sėdėti ilgą laiką. Svorio spaudimo pakanka palaikyti reikiamą fizinę stimuliaciją ir užkirsti kelią perdėtai savęs stimuliacijai arba ją sumažinti.
Gydant kai kurias garsesnes ar socialiai netinkamas savęs stimuliavimo formas galima pakeisti mažiau akivaizdžiais. Pavyzdžiui, terapija gali pakeisti šokinėjimą, plojimą ar aimanavimą bakstelėjimu koja arba būgnavimu pirštais kojos šone. Šis metodas leidžia vaikui save stimuliuoti, nekreipdamas į save dėmesio ir nesikiša į aplink vykstančius dalykus.
Stimuliavimą dažnai sukelia vieta ar situacija. Išmokus atpažinti stimuliavimo veiksnius ir jų vengti, gali sumažėti perdėtas savęs stimuliavimas. Vyresni vaikai gali palaipsniui praktikuoti dėmesį renkantį stimuliatorių pakeisti mažiau akivaizdžiu aplink jų trigerius.