Sifilis dažniausiai perduodamas per lytinius santykius. Bakterijos, sukeliančios sifilį, Treponema pallidum, dažnai būna burnos opose arba ant lytinių organų tam tikromis ligos stadijomis. Šios bakterijos gali būti perduotos kitiems, taip perduodamos sifilio infekciją per tiesioginį sąlytį su nedideliais odos įtrūkimais arba per gleivines. Nors ir rečiau, sifilis gali būti perduodamas įgimtai arba perpilant kraują. Užuot sukeltas tiesioginio kontakto su opomis, kaip lytiniu būdu, šie perdavimo tipai atsiranda per sąlytį su krauju, užkrėstu Treponema pallidum bakterijomis.
Yra keturi pagrindiniai užsikrėtimo sifiliu etapai. Seksualiniu sifiliu užsikrečiama pirmiausia pirmojoje ir antrojoje stadijose, kai užsikrėtusiam žmogui dažnai atsiranda opa ar pažeidimai ant lytinių organų arba burnoje. Šiose opose ir pažeidimuose dažnai yra daug Treponema pallidum bakterijų, kurios gali būti perduotos žmogui, kurio pažeista ar sudirgusi oda ar gleivinės, pvz., esančios burnoje ir lytiniuose organuose, liečiasi su jais. Paskutinės ligos stadijos, vadinamos latentiniu ir tretiniu sifiliu, rečiau yra susijusios su lytiniu perdavimu, nes infekcinės opos ir pažeidimai yra rečiau.
Nors dauguma sifilio užsikrečiama lytiniu keliu, kartais tai gali būti įgimta arba prieš gimdymą. Ši sifilio perdavimo forma atsiranda, kai nėščios motinos kraujyje yra Treponema pallidum bakterijos – būklė, kuri gali pasireikšti visais sifilio infekcijos etapais. Nors nėščios motinos ir jos negimusio kūdikio kraujas skiriasi, jų kraujotakos sistemos yra sujungtos per placentą – organą, aprūpinantį kūdikį jam reikalingu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Placenta yra ne tik pralaidi maistinėms medžiagoms ir deguoniui, bet ir pralaidi Treponema pallidum bakterijoms, todėl iš motinos kraujo gali patekti į besivystančio kūdikio kraują.
Sifilis taip pat gali būti perduodamas per kraują, kai asmeniui perpilamas kraujas iš užkrėsto donoro. Kaip ir įgimto sifilio perdavimo atveju, tai gali pasireikšti bet kurioje infekcijos stadijoje. Daugelyje išsivysčiusių šalių tai yra gana reta, nes paaukotas kraujas, prieš perpilant jį kitam žmogui, dažniausiai tiriamas dėl sifilio. Vis dėlto, kadangi yra tam tikra rizika, asmenims, kuriems yra didelė rizika susirgti sifiliu arba kurie nuo jo gydomi, paprastai patariama neduoti kraujo, kol neatliks kraujo tyrimo, patvirtinančio, kad nėra infekcijos.