Klausos sutrikimas – tai dalinis arba visiškas klausos praradimas vienoje ar abiejose ausyse dėl vienos ar kelių ausies dalių pažeidimo ar deformacijos. Asmuo gali turėti klausos sutrikimų nuo gimimo arba gali išsivystyti bet kuriuo gyvenimo momentu. Būklė gali būti pagrįsta išorinėje, vidurinėje ar vidinėje ausyje. Atsižvelgiant į sutrikimo priežastį ir sritį, kurioje jis yra, būklę galima gydyti vaistais, operacija ar klausos aparatais.
Terminas klausos sutrikimas gali reikšti tiek dalinį, tiek visišką klausos praradimą viena ar abiem ausimis. Kai kuriais atvejais sutrikimas atsiranda pažeidžiant vieną ar daugiau ausies struktūrų. Daugelis veiksnių gali sukelti ausies pažeidimą. Dažniausios priežastys yra infekcijos, ilgalaikis labai stiprus triukšmas, nepageidaujama reakcija į vaistus, ausies dalies, pvz., būgnelio, punkcija ir galvos traumos. Sutrikimas, atsirandantis dėl ausies pažeidimo, patirto per žmogaus gyvenimą, vadinamas įgytu klausos praradimu.
Kitais atvejais klausa pablogėja dėl to, kad viena ar kelios ausies dalys yra deformuotos arba niekada tinkamai neveikė. Pavyzdžiui, kūdikis gali turėti genetinę būklę, dėl kurios jis gimsta su neveikiančiu klausos nervu. Nuo gimimo atsiradęs sutrikimas vadinamas įgimtu klausos praradimu.
Klausos sutrikimo priežastis gali būti išorinė, vidurinė ar vidinė ausis. Išorinė ir vidurinė ausis susideda iš struktūrų, kurios įtraukia garsą į vidinę ausį. Pažeidimas dėl vienos iš šių struktūrų pažeidimo ar deformacijos vadinamas laidžiuoju klausos praradimu. Vidinės ausies, perduodančios garsą iš išorinės ir vidurinės ausies į smegenis, pažeidimas ar deformacija yra žinomas kaip sensorineuralinis klausos praradimas. Laidus ir sensorineurinis sutrikimas yra žinomas kaip mišrus klausos praradimas.
Kai kurios klausos sutrikimo formos yra iš dalies arba visiškai gydomos. Pavyzdžiui, sutrikimas, kurį sukelia skysčių kaupimasis, gali būti gydomas drenažu, o pažeidimas, kurį sukelia sužalojimas, pvz., pradurtas ausies būgnelis, gali palaipsniui mažėti, kai sužalojimas gyja. Tie, kurie turi nuolatinį sutrikimą, gali iš dalies arba visiškai atkurti klausą naudodami klausos aparatus arba išorinėje ausyje nešiojamus išimamus įtaisus garsams sustiprinti. Asmenims, turintiems rimtų sutrikimų, gali būti naudingi kochleariniai implantai, nuolatiniai prietaisai, įmontuoti į vidinę ausį, perduodantys garsą į klausos nervą. Negydomų sutrikimų turintys asmenys dažnai renkasi bendrauti vartodami gestų kalbą ir skaitydami iš lūpų.