Sigmoidoskopija ir kolonoskopija suteikia gydytojui vaizdą į gaubtinės žarnos vidų, o kolonoskopija apžiūri visą gaubtinę žarną, o sigmoidoskopija – tik apatinę storosios žarnos dalį. Gydytojas gali rekomenduoti sigmoidoskopiją ir kolonoskopiją, kad patikrintų pacientą dėl gaubtinės žarnos vėžio, įvertintų pacientą, turintį virškinimo trakto sutrikimų, arba atliktų tokią procedūrą kaip polipo pašalinimas. Sigmoidoskopijos trunka mažiau laiko ir yra mažiau invazinės, o kolonoskopija yra kruopštesnė ir gali būti tinkamesnė tam tikrais atvejais.
Pasiruošimas sigmoidoskopijai ir kolonoskopijai yra vienodas. Pacientui gali tekti nustoti vartoti tam tikrus vaistus, pvz., kraują skystinančius vaistus, ir dieną prieš procedūrą laikytis specialios dietos. Gydytojas taip pat gali skirti vidurius laisvinančių vaistų. Vaistų ir dietos tikslas yra išvalyti gaubtinę žarną, kad gydytojas galėtų gauti gerą vaizdą. Šis procesas pacientams dažnai yra nepatogus, tačiau būtinas sėkmingam tyrimui.
Sigmoidoskopijos ar kolonoskopijos dieną pacientas vyks į ligoninę ar kliniką. Kolonoskopijai pacientui gali būti taikoma bendra anestezija arba sedacija. Pacientams, kuriems numatyta sigmoidoskopija, gali būti suteikta lengva sedacija, kad būtų patogu. Pacientas guli tokioje padėtyje, kad būtų atskleista tiesioji žarna, o gydytojas įveda ilgą lankstų vamzdelį su pritvirtinta kamera. Gydytojas nukreipia vamzdelį į viršų dvitaškiu, kad jį įvertintų, o išeidamas taip pat apžiūri dvitaškį.
Atliekant sigmoidoskopijos ir kolonoskopijos tyrimus, gydytojas ieško bet kokių anomalijų požymių, tokių kaip audinių dėmės, kurios atrodo skirtingai, polipai, kišenės ir pan. Jei gydytojas mato kažką, kas atrodo įtartina, gali prireikti paimti mėginį. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti tolesnį tyrimą su standžiu vamzdeliu, kad kai kuriais atvejais būtų galima pašalinti polipą. Bet kokią tyrimo metu pašalintą medžiagą patologas gali įvertinti, kad nustatytų, ar ji nėra vėžinė.
Svarbiausias skirtumas tarp sigmoidoskopijos ir kolonoskopijos yra tas, kad sigmoidoskopijos testas apžiūri tik trečdalį gaubtinės žarnos, o kolonoskopija suteikia pilną vaizdą. Jei gydytojas ypač nerimauja dėl gaubtinės žarnos vėžio rizikos, kolonoskopija gali būti geresnis pasirinkimas pacientui. Šis tyrimas trunka ilgiau ir yra labiau invazinis, tačiau gali pasiekti geresnių rezultatų. Jei išilgai gaubtinės žarnos yra kokių nors vėžinių medžiagų, kolonoskopija yra labiau tikėtina, kad ją sugaus.