Dauguma jaunuolių nuo devynerių iki 15 metų patiria greitą fiziologinių pokyčių seką, vadinamą paauglystės augimo spurtu. Mergaitėms paauglystės augimo šuolis paprastai prasideda iš karto po 10 metų. Pirmieji išoriniai mergaičių paauglystės požymiai yra ūgio padidėjimas, krūtų ir dubens padidėjimas, taip pat plaukų atsiradimas gaktos srityje ir pažastyse. Paprastai 13 metų amžiaus mergaičių paauglystė pasižymi menstruacijų pradžia, vadinama menarche. Tai reiškia pradinį subrendusios kiaušialąstės išsiskyrimą iš kiaušidžių.
Žmogaus augimo ir vystymosi stadijoje paauglystė yra tarp vaikystės ir pilnametystės, paprastai nuo 12 ar 13 metų iki 19 ar 21 metų. Jai būdingi socialiniai ir psichologiniai etapai, taip pat fiziologiniai ar biologiniai pokyčiai. Priklausomai nuo asmens kultūros tipo, paauglystės tempas gali būti trumpas, užsitęsęs ar net neegzistuoti. Pavyzdžiui, perėjimas iš vaikystės į pilnametystę paprastose visuomenėse paprastai būna greitas ir jam būdingos tradicijos nustatytos perėjimo apeigos. Augimas paauglystėje priklauso nuo padidėjusios hormonų sekrecijos, nes hormonai skatina lytinių organų augimą iki brandaus dydžio.
Paauglystė mergaitėms paprastai prasideda nuo 11 metų, nors kai kurios mergaitės patiria šį etapą jau aštuonerių ar devynerių metų arba 16 ar 17 metų amžiaus. Įprastas ūgio padidėjimas yra maždaug 3 coliai (7 cm) per metus. Paprastai būdamos 15 metų merginos jau būna pasiekusios maksimalų ūgį, kūnu gana staigiai sulieknėjo ir pamažu išryškėja suaugusio veido bruožai. Paauglystė merginoms taip pat pasižymi odos porų išsiplėtimu, todėl padaugėja riebalų sekrecijos, dėl kurios atsiranda spuogų. Tai dažnai apsunkina menstruacinio ciklo, žmogaus moters reprodukcinio ciklo, atsiradimas.
Psichologinis vystymasis ryškus ir mergaičių paauglystės tarpsniais, sparčiai vystantis intelektui. Merginos pradeda lavinti savo gebėjimą daryti išvadas ir daryti išvadas, valdyti sudėtingas idėjas, logiškai samprotauti ir rasti ryšius tarp priežasčių ir pasekmių. Taip pat mergaičių paauglystėje vyksta emocinių ir asmenybės pokyčių. Bendras visų fizinių, psichinių ir socialinių pokyčių poveikis prisideda prie to, kaip mergaitės tampa suaugusios. Jei jie jaučia, kad jiems nesiseka pasiekti tėvų užsibrėžtų tikslų, jie dažniausiai iš naujo įvertina savo motyvus ir nuostatas, kad užtikrintų priėmimą, ypač visuomenėje, kurioje yra.
Tapatybė formuojasi ir mergaičių paauglystėje. Jaunos merginos suaugusiųjų elgesio būdų mokosi iš savo šeimų. Tačiau dėl skirtingų požiūrių gali kilti konfliktų. Tuo tarpu bendraamžių grupė padeda mergaitėms išgyventi pokyčius, nes jos priklauso nuo šeimos, tampa nepriklausomomis ir socialiai subrendusiomis asmenybėmis. Tačiau tai gali paskatinti juos imtis rizikingo elgesio ir veiklos.