Sufi meditacija yra mistinė praktika, kurią laikosi kai kurie musulmonai sunitai. Jos tikslas yra išeiti iš iliuzinio fizinio pasaulio sienų ir tapti vienu su Allah, arba Dievu. Norėdami tai padaryti, praktikas, žinomas kaip dervišas, pirmiausia siekia vienybės su mentoriumi, tada su pranašu Mahometu ir galiausiai su Allahu. Vakarų pasaulyje dervišai ir sufizmo praktika dažniausiai siejami su Turkijos „sūkuriais dervišais“, tačiau sufijų meditacija apima atskirą sufijų praktikos aspektą.
Norint suprasti sufijų meditacijos praktiką, labai svarbu suprasti keletą dvasinių sufizmo komponentų. Visi musulmonai tiki, kad reikia laikytis penkių islamo ramsčių, kad po mirties pasiektų rojų, tačiau sufijai tiki, kad artumą Allahui šiame gyvenime galima patirti per papildomas praktikas. Galutinis sufijų tikėjimo tikslas yra patirti vienybę su Allah, atsisakant dalykų, kurie sieja žmogų su fiziniu pasauliu, ir skatinant nuolat prisiminti Alachą. Meditacija padeda tikinčiajam pasiekti šį tikslą.
Remiantis sufijų įsitikinimu, pasaulis, kurį žmonės suvokia fiziniais pojūčiais, yra iliuzija. Tik meditacija gali leisti žmogui patirti tikrą tikrovę, kuri suvokiama per antrąjį pojūčių rinkinį. Kai kuriose sufijų tradicijose vienas meditacijos tikslų yra leisti antriesiems pojūčiams laisvai klaidžioti ir patirti viso pasaulio vaizdus, garsus, skonį ir pan. Per šią ar kitas susijusias praktikas dervišas patiria tai, kas žinoma kaip „kilnus ryšys“ su nematoma Alacho tikrove.
Sufi meditacija paprastai prasideda vadovaujant Shaykh, taip pat žinomam kaip šeichas arba mentorius. Manoma, kad Shaykhs gavo valdžią iš nenutrūkstamos kitų shaykhų eilės, vedančios į Mahometo laikus. Ankstyvosiose meditacijos stadijose dervišo gali būti paprašyta susikoncentruoti į vaizdą savo mintyse arba fizinėmis Shaykh akimis ir išvalyti savo mintis nuo visų kitų dalykų. Meditacija gali vykti visiškoje tamsoje, kad būtų sumažintas juslinis poveikis.
Galų gale, Shaykh visiškai patenka į dervišo širdį, o Shaykh ir dervišas nuolat susilieja, net kai praktikuojantis asmuo nėra aktyvios meditacijos būsenoje. Tada dervišas yra pasirengęs išbandyti kitą meditacijos etapą, kurio metu Shaykh nukreipia dervišą į visišką vienybę su Mahometu. Jei tai pasiekiama, dervišas eina link visiškos vienybės su Allahu. Žmonės, kurie pasiekia vienybę su Allahu, sako, kad fazės, einančios toliau, negali būti išreikštos žodžiais, o turi būti patirtos. Tada šie žmonės gali tapti šeichais ir vadovauti kitiems medituoti.
Kaip ir kitos meditacijos rūšys, tokios kaip joga, sufi meditacija gali turėti fizinės ir emocinės bei dvasinės naudos. Meditacijos ramybė ir kontroliuojamas kvėpavimas gali sumažinti fiziologinį streso poveikį. Tai taip pat gali sukelti psichinį aiškumą ir gerovę.