Kaip gaminamas prakaitas?

Prakaitas padeda žmonėms vėsinti karštu oru ar mankštinantis, todėl yra svarbi termoreguliacijos, vienodos kūno temperatūros palaikymo, dalis. Drėkindamas odą, skystis garuodamas vėsina kūną. Jis taip pat padeda iš organizmo išsiskirti arba šalinti atliekas ir padeda apsaugoti odą nuo tokių aplinkos pavojų, kaip bakterijos ir cheminės medžiagos. Prakaitą gamina odoje esančios liaukos, reaguodamos į temperatūrą ar kitus dirgiklius.

Prakaitą daugiausia sudaro vanduo, tačiau apie 0.2–1% ištirpusios medžiagos sudaro mineralai, laktatas ir karbamidas. Be to, kad jį sukelia temperatūros kilimas, jį taip pat gali sukelti pykinimas ir stresas. Kūno vėsinimas paprastai sumažina prakaitavimą.

Odoje esančias prakaito liaukas kontroliuoja smegenyse esantis pagumburis, kuris yra autonominės nervų sistemos dalis. Temperatūros receptoriai odoje veikia kūno pagumburio arba šerdies temperatūrą, kuri savo ruožtu siunčia signalus į pagumburį. Įkaitusi oda sumažina pagumburio nustatytą tašką arba slenkstį, nuo kurio prasideda prakaitavimas. Kai pasiekiamas šis nustatytas taškas, pagumburis siunčia signalus, kad suaktyvintų liaukas.

Šios liaukos yra susuktos, vamzdinės struktūros epidermyje arba odoje. Kiekvienoje jų yra specialios rūšies ląstelės, vadinamos mioepitelinėmis ląstelėmis, kurios susitraukia, kai aktyvuojamos. Šiuo judesiu išspaudžiamos liaukos, prakaitas išsiskiria tiesiai ant odos paviršiaus.

Žmogaus odoje yra dviejų tipų prakaito liaukos: merokrininės ir apokrininės. Merokrininių liaukų yra daugiau, jos yra labiau paplitusios ir seklesnės nei apokrininės liaukos. Jie yra visame kūne, o didžiausia koncentracija yra delnuose ir paduose. Šios liaukos yra atsakingos už didžiąją dalį to, ką žmonės laiko prakaitu.

Apokrininės liaukos yra pažastyse, kirkšnyse ir aplink spenelius. Jie išskiria klampesnį, drumstesnį produktą ir suaktyvėja brendimo metu. Šiose liaukose esančios bakterijos kartais sukelia pastebimą kvapą, todėl kai kurie žmonės prakaituodami skleidžia akivaizdų kvapą. Buvo iškelta hipotezė, kad šios liaukos išskiria feromonus, kurie gali perduoti signalus kitiems, paveikdami jų hormonų lygį.