Proaritmija yra nereguliarus širdies plakimas, kurį sukelia arba apsunkina vaistai. Dažnai vaistai, skirti gydyti natūraliai atsirandančią aritmiją, ironiškai pagreitina arba sulėtina širdies ritmą, sukeldami proaritmiją. Ši būklė kelia grėsmę žmonėms, kurie metai iš metų reguliariai pasikliauja širdies vaistais, nes tai sukelia didesnę širdies priepuolio riziką. Proaritmija dažniausiai pasireiškia širdies ligų gydymo vaistais pradžioje, tačiau gali atsirasti spontaniškai po ilgalaikio narkotikų vartojimo.
Yra dvi pagrindinės proaritmijos rūšys, kurios abi gali sukelti staigų mirtį. Skilvelinė tachikardija – tai proaritmijos forma, kuri kyla iš skilvelių ir kuriai būdingas itin greitas širdies ritmas. Sumažėjęs prieširdžių plazdėjimas yra antrasis proaritmijos tipas ir prasideda dešiniajame arba kairiajame prieširdyje; tai gali trukti kelias dienas ar savaites.
Nors prieširdžių plazdėjimas gali būti greitas, su farmaciniais vaistais susijęs plazdėjimas yra labai lėtas – mažiau nei 60 širdies susitraukimų per minutę. Sinusinis mazgas, esantis dešiniajame prieširdyje, yra atsakingas už elektros impulsų, reguliuojančių širdies plakimą, kūrimą. Prieširdžių plazdėjimas, kuris prasideda tame mazge, oficialiai žinomas kaip sinusinė bradikardija, kuri nėra tokia pavojinga ar mirtina kaip skilvelių anomalijos.
Pilnas širdies plakimas atsiranda, kai srovės iš dešiniojo prieširdžio susitraukia prieširdžius, o po trumpos pauzės, kad kraujas tekėtų, sutraukia skilvelius, esančius šalia prieširdžių. Didžiausia proaritmijos rizika yra pacientams, kuriems dėl širdies ligų ir kitų sveikatos būklių pažeidžiami prieširdžiai arba skilveliai. Dažnai ši rizika gali nepasireikšti atliekant įprastinius tyrimus ar elektrokardiogramas. Kai kurie gydytojai gali rekomenduoti širdies stimuliatorių, kad būtų užtikrinta atsarginė širdies funkcija šiems rizikos grupės pacientams.
Nors visi širdies vaistai gali sutrikdyti širdies ritmą, beta adrenoblokatoriai, tokie kaip metoprololis ir sotalolis, gali ypač sukelti proaritmiją, remiantis medicininiais tyrimais. Šių vaistų sukelta nereguliari širdies veikla gali būti ne iš karto pastebėta kaip širdies ritmo problema; vietoj to pacientas gali jausti galvos svaigimą arba alpimą dėl pernelyg ilgų pertraukų tarp širdies susitraukimų. Dažnai beta adrenoblokatorių derinys su kitų širdies ritmą reguliuojančių vaistų kokteiliu sukelia proaritmiją. Todėl daugelis kardiologų nusprendžia atsisakyti kombinuoto vaistų terapijos, o vietoj to pasirenka vaistus nuo aritmijos arba greitį reguliuojančius vaistus. Tačiau kai kuriems pacientams nepagerėja taikant vieną vaistų terapijos būdą; šiems žmonėms gali būti naudinga atlikti širdies abliaciją, kad išgydytų aritmiją.