Oftalmologijos praktikoje akies judėjimas yra žinomas kaip dukcija. Dusinimas vyksta natūraliai, ir dauguma žmonių atlieka šešis skirtingus akių judesius išilgai akies sukimosi ašies. Kai šie akių judesiai negalimi, tai gali būti neurologinio pažeidimo arba fizinio nepajėgumo požymis.
Akių judėjimas priklauso nuo dabartinės akies padėties sukimosi ašyje ir šešių išorinių raumenų koordinacijos. Šeši akies judesiai yra pagrobimas, addukcija, supradukcija, infradukcija, inciklodukcija ir eksciklodukcija. Akys natūraliai gali atlikti bet kurį iš šių judesių ir paprastai tai daro koordinuodamos viena su kita, taip sukurdamos žiūroninį regėjimą. Kai akys funkcionuoja nepriklausomai viena nuo kitos, susidaro bangavimas, dėl kurio gali atsirasti regėjimo problemų, kurias sukelia dusulys. Šios regėjimo problemos paprastai žinomos kaip tingus akis, dvigubas matymas arba sukryžiuotos akys.
Kai atliekant akių tyrimą pastebimas dumblas, vartojama medicininė terminija, kuri pacientą gali klaidinti. Aiškumo dėlei „pagrobimas“ reiškia, kad akies vyzdys juda link smilkinio, paprastai žinomas kaip tingus akį, o „addukcija“ reiškia, kad vyzdys traukiasi link nosies, paprastai žinomu kaip sukryžiuotas akis. . Esant supradukcijai, akies vyzdys pakyla, o infradukcijos metu vyzdys žiūri žemyn. „Inciklodukcija“ ir „eksciklodukcija“ reiškia akies judesius kūno viduje arba išorėje. Inciklodukcija dažniausiai sukelia diplopiją, dar vadinamą dvigubu regėjimu.
Nekoordinuotas pralaidumas tarp akių arba nesugebėjimas judinti akies bet kuriuo iš šešių kanalų gali būti rimtos problemos simptomas. Tokiais atvejais oftalmologas gali nuspręsti atlikti priverstinio nuvedimo testą kaip akių tyrimo dalį. Priverstinės nuvedimo testo tikslas – nustatyti, ar problema yra neurologinis sutrikimas, ar judėjimo trūkumą sukelia fizinė problema.
Priverstinės nuvedimo testas atliekamas bandant judinti akies obuolį riboto judėjimo kryptimi. Oftalmologas šį judesį atlieka anestezuodamas junginę, laikydamas ją žnyplėmis ir imituodamas natūralų išorinių raumenų judėjimą. Jei tokiu būdu sukeliamas judėjimas, galima daryti prielaidą, kad problemą sukėlė neurologinis pažeidimas, o ne fizinis negalėjimas pajudinti akies.