Kokie yra endometriumo vėžio simptomai?

Endometriumo vėžio simptomai yra užsitęsęs kraujavimas iš menstruacijų arba kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas, atsirandantis po menopauzės, nenormalios išskyros iš makšties, kurios nėra kruvinos, ir neplanuotas svorio kritimas. Be to, dubens skausmas, nuovargis ir silpnumas taip pat gali būti endometriumo vėžio simptomai. Taip pat žinomas kaip gimdos vėžys, anksti diagnozuotas endometriumo vėžys geriau išgydomas. Labai svarbu pranešti gydytojui apie bet kokius nenormalius kraujavimo epizodus ar išleidimą, kad būtų galima pradėti medicininį įvertinimą.

Paprastai endometriumo vėžio simptomai primena kitas, ne tokias rimtas ginekologines ligas, kaip gimdos fibroma ar polipai, makšties infekcija arba hormonų disbalansas. Be to, nors endometriumo vėžys yra liga, kuri dažniausiai pasireiškia po menopauzės, ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tam tikri rizikos veiksniai gali paskatinti moterį susirgti endometriumo vėžiu, įskaitant nereguliarią ovuliaciją, nėštumą, ankstyvą menstruacijų pradžią ir nutukimą. Be to, pakaitinė estrogenų terapija, diabetas ir dieta, kurioje yra daug riebalų, taip pat gali padidinti riziką.

Kartais moterims, kurios sirgo kiaušidžių ar krūties vėžiu, gali padidėti endometriumo vėžio rizika, kaip ir moterims, kurios vartojo vaistą tamoksifeną. Moterims svarbu žinoti, kad tamoksifeno vartojimas ir pakaitinė hormonų terapija taip pat gali sukelti endometriumo vėžio simptomus, tokius kaip nereguliarus ar stiprus kraujavimas. Tačiau moterys neturėtų manyti, kad jų simptomai yra susiję su vaistais ar hormonais, ir turi kreiptis į gydytoją, kad nustatytų simptomų priežastį.

Paprastai, kai atsiranda endometriumo vėžio simptomų, gydytojas gali rekomenduoti atlikti medicininius tyrimus, pvz., transvaginalinį ultragarsą, kuris gali parodyti endometriumo storį. Ši procedūra taip pat gali nustatyti, ar simptomai yra susiję su kitomis, mažiau rimtomis ligomis. Jei gydytojui reikia paimti endometriumo audinio ląstelių mėginį, jis rekomenduos atlikti endometriumo biopsiją, kuri gali nustatyti, ar gimdoje yra piktybinių ląstelių. Šis tyrimas gali būti šiek tiek nepatogus ir sukelti kraujavimą po procedūros.

Endometriumo ar gimdos vėžio gydymas gali apimti spinduliuotę, chemoterapiją ar hormonų terapiją, kuri gali atgrasyti vėžines ląsteles nuo plitimo. Be to, kartais nurodoma histerektomija, kad būtų pašalinta gimda, o chirurgas taip pat gali norėti pašalinti kitas struktūras, tokias kaip kiaušidės, kiaušintakiai ir gimdos kaklelis. Chirurgija paprastai yra veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad piktybinis navikas būtų visiškai išnaikintas. Tačiau ši procedūra neleis moteriai pastoti ateityje.