Nors daugeliui žmonių nėra lėtinės limfocitinės leukemijos (LLL) simptomų, tiems, kuriems paprastai išsivysto dideli limfmazgiai, atsiranda nepaaiškinamas nuovargis ir nenormalios mėlynės. Kiti LLL požymiai yra karščiavimas, naktinis prakaitavimas ir apetito praradimas, dėl kurio mažėja svoris. Kai kurie pacientai taip pat gali sirgti pasikartojančiomis infekcijomis. Šios vėžio formos gydymo galimybės priklauso nuo ligos stadijos ir bendros paciento sveikatos.
Vienas iš pirmųjų šios būklės simptomų, kurį patiria pacientai, yra padidėję limfmazgiai. Mazgai yra patinę, bet paprastai nėra jautrūs ar skausmingi liesti. Skausmingai padidėję limfmazgiai kartais gydomi spinduliuote.
Kai kurie žmonės gali jausti skausmą viršutinėje kairėje pilvo srityje, kuri atsiranda dėl padidėjusios blužnies, kuri taip pat gali trukdyti skrandžiui išsiplėsti. Jei skrandis negali normaliai išsiplėsti, pacientas anksti pajunta sotumą ir gali numesti svorio. Jei kepenys yra padidėjusios, skausmas gali migruoti į viršutinę dešinę pilvo sritį.
Karščiavimas ir šaltkrėtis yra papildomi lėtinės limfocitinės leukemijos simptomai, susiję su organizmo reakcija į infekciją. Bandydamas kovoti su liga, kūnas bėga karšta ir šalta. Karščiavimas gali būti gana dažnas, o naktinis prakaitavimas taip pat gali tapti dažnas.
Žmonėms, sergantiems LLL, dažnai pasikartojančios infekcijos. Taip yra todėl, kad vėžys pažeidžia limfocitus – baltųjų kraujo kūnelių grupę, kuri padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Gali prireikti metų, kol susikaups pakankamai nenormalių ląstelių ir sukels simptomus. Be kovos su simptomais, pacientui gali tekti apsisaugoti nuo kitų ligų ir dar labiau apkrauti savo imuninę sistemą.
Vėlesnėse LLL stadijose pacientas gali pradėti jaustis labai pavargęs, greičiausiai dėl anemijos. Be to, dėl mažo trombocitų skaičiaus gali atsirasti nenormalių mėlynių.
Lėtinės limfocitinės leukemijos simptomai yra bendri ir gali būti siejami su įvairiomis ligomis, todėl dažnai iš pradžių priskiriami infekcijai arba stresui. Pacientams, kurių simptomai išlieka, gali būti atliekamas paprastas kraujo tyrimas, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, siekiant nustatyti baltųjų kraujo kūnelių skaičių.
Dauguma pacientų, kuriems pasireiškia ankstyvi simptomai, negaus jokio gydymo, nes tyrimai parodė, kad ankstyva medicininė intervencija nepailgina gyvenimo. Kadangi šalutinis poveikis gali būti sunkus, gydymas paprastai skiriamas pažengusiems etapams. Tradicinės gydymo galimybės apima chemoterapiją, tikslinę vaistų terapiją su rituksimabu ir ofatumumabu bei kaulų čiulpų kamieninių ląstelių transplantaciją. Transplantacijos terapija yra perspektyviausias galimas gydymas.
LLL yra kaulų čiulpų ir kraujo vėžio tipas, kuris paprastai progresuoja lėčiau nei kitų tipų leukemija. Didesnė tikimybė susirgti vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau bet kuris asmuo, kuriam pasireiškia šios ligos simptomai, turėtų kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.