EMDR yra akių judėjimo ir desensibilizavimo bei pakartotinio apdorojimo akronimas. Tai terapinis metodas, dažnai naudojamas padėti tiems, kurie kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo. Kognityvinė elgesio terapija ir kitos į kūną orientuotos terapijos sudaro teorijų, kurios išsivystė į EMDR, pagrindą.
EMDR tikslas yra padėti klientams pašalinti neigiamas asociacijas ir impulsus, susijusius su praeities ir dabartine patirtimi. Pirmas terapijos žingsnis – surinkti išsamią kliento istoriją ir apibrėžti tas sritis, kurios klientui kelia didelių rūpesčių. EMDR beveik visada atlieka licencijuotas terapeutas, kuris taip pat gali panaudoti kitus metodus, padedančius pacientams atsigauti nuo neigiamo mąstymo dėl traumos.
Nustačius traumos sritis, prasideda EMDR procesas. Terapeutas nukreips pacientą pažvelgti į metronomą arba į metronomą panašius terapeuto rankos judesius. Kol akys juda pirmyn ir atgal, sekdamos rankos judesį, pacientas pirmiausia bus nukreiptas pagalvoti apie tam tikrą neigiamą jausmą ir prie jo apsigyventi. Šis procesas gali trukti mažiau nei minutę.
Pacientas taip pat bus nukreiptas į savo jausmus, kurie yra teigiami ir kelia laimę. Atliekant EMDR dalis, pacientas bus nukreiptas sutelkti savo mintis į dalykus, kurie jaučiasi saugūs arba teigiami, stebint rankos judesius.
Paciento bus paprašyta įvertinti savo jausmus dėl neigiamų vaizdų ar minčių, kai tik jis susitelks į juos. Įvertinimai gali būti atliekami kelis kartus per seansą, siekiant įvertinti terapijos veiksmingumą. Klientus, kuriems atliekamos kelios pirmosios EMDR sesijos, gali tekti nukreipti, kad jų dėmesys būtų išskirtinis į vaizdą. Užsiėmimai tęsiasi tol, kol klientas nejaučiamas anksčiau neigiamiems dirgikliams.
EMDR teorija yra ta, kad ekstremalios traumos metu protas negali visiškai apdoroti emocinio turinio, susijusio su trauma. Pavyzdžiui, išžaginimo auka gali padaryti išvadą, kad jis ar ji kažkaip atsakingas už išžaginimą. Kai trauma tampa susijusi su neigiamais įsitikinimais savimi, atsigavimas yra sudėtingas. Net jei išžaginimo auka intelektualiniu lygmeniu žino, kad nėra atsakinga, vyrauja gilesnės neigiamos žinios.
Trumpam apsistojus ties neigiamu įvaizdžiu ar mintimi, o po to greitai pereinant prie teigiamos minties, jausmai gali būti geriau apdorojami EMDR. Manoma, kad akių judesiai sumažina ryškius traumos aspektus, todėl lengviau apdoroti. Tai taip pat atitraukia dėmesį, todėl dėmesys į vaizdą ar mintį gali išlikti intensyvus. Kai kaupiasi EMDR seansai, manoma, kad atsiveria nauji neuroniniai keliai, leidžiantys klientui nukreipti dėmesį, kai kartojasi prisiminimai apie trauminį įvykį. Šie „peradresavimai“ padeda klientui greitai pereiti nuo neigiamų vaizdų prie teigiamų.
EMDR pasirodė esąs veiksmingas potrauminiam stresui malšinti, taip pat parodė tam tikrą veiksmingumą tiems, kurie kenčia nuo nerimo sutrikimo. Dešimtojo dešimtmečio ir 1990-ųjų pradžios klinikiniai tyrimai parodė, kad ši terapija yra daug žadanti. Prasčiausiai tai sekasi pacientams, kurie serga organinio pobūdžio psichikos ligomis ir negauna cheminio gydymo.