Fagofobija arba baimė nuryti sukelia ūmų nerimą sergantiesiems valgant ar vartojant geriamuosius vaistus. Ekspertai teigia, kad atvejų, susijusių su baime nuryti, pranešama per mažai. Daugelis žmonių nenori kalbėti apie savo fobiją dėl gėdos ar gėdos ir nustemba sužinoję, kad fagofobija yra gana dažna. Dažnai fagofobijos požymiai neteisingai interpretuojami, o baimė klaidingai diagnozuojama kaip valgymo sutrikimas.
Sergantys fagofobija sunkiai valgo ir dažnai nenori valgyti, ypač viešai. Priklausomai nuo baimės sunkumo, pacientai gali rodyti tipiškus ūmaus nerimo požymius, tokius kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, burnos džiūvimas arba pykinimas bandant valgyti. Sunkūs atvejai gali sukelti užkimimą ir vėmimą, šiek tiek savaime išsipildančios pranašystės, kurios ir toliau skatina fobiją.
Tikėtina, kad fagofobijai turi per mažą svorį ir prastai maitinasi. Daugelis painioja baimę nuryti su valgymo sutrikimais, tokiais kaip nervinė anoreksija. Šeima, draugai ir net sergantieji gali manyti, kad valgymo sutrikimas yra atsakingas. Tačiau fagofobijai nenukenčia dėl iškreipto anoreksiko kūno įvaizdžio ir nesirenka per daug valgyti. Tokiais atvejais netinkama mityba yra baimės, o ne dizaino rezultatas.
Dažnai trauminis įvykis sukelia baimę nuryti. Sergantieji dažnai gali atsekti savo nerimą iki vieno įvykio, dažnai užspringimo ar vėmimo. Daugelis šių įvykių nutinka vaikystėje, nors suaugusiųjų patirtis ir traumos taip pat gali sukelti baimę nuryti. Baimė praryti dažniausiai kyla iš baimės pakartoti šį incidentą.
Žmonės, kurie iš prigimties yra labiau nerimaujantys, yra labiau pažeidžiami fobijų, tokių kaip fagofobija. Baimė nuryti taip pat gali atsirasti dėl atvejų, susijusių su prievarta ir bauginimu vaikystėje. Prie šios fobijos taip pat gali prisidėti prievartinis maitinimas arba tėvų nerimas dėl maisto problemų.
Tokias baimes kaip fagofobija galima valdyti, gydyti ir kai kuriais atvejais net išgydyti. Tačiau be tinkamos diagnozės gydymas negali prasidėti ir būklė nepagerės. Asmenys, kenčiantys nuo šių ar panašių simptomų, turėtų pasikonsultuoti su medicinos specialistu, kad nustatytų būklę ir gautų geriausius patarimus dėl gydymo.
Fagofobijai gydyti gali būti naudojama fizinė terapija, psichologinė terapija ir vaistai. Kai kuriems ligoniams pasiseka atlikti savipagalbos pratimus, kurie sumažina nerimą iki įvaldomo lygio valgio metu. Kvėpavimo ir vizualizacijos metodai gali padėti nuraminti šiuos asmenis.
Paprasti rekvizitai taip pat gali būti naudingi. Pavyzdžiui, vanduo gali būti naudojamas maistui nuplauti. Su šia pagalba asmuo gali jausti sumažėjusį nerimo lygį ir kai kuriais atvejais galės valgyti be incidentų. Tačiau kai kuriais atvejais pagalba tampa ramentu, o sergantysis gali pernelyg nuo jo pasikliauti. Visiems, kurie susiduria su sunkia fobija, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu.