Nors progesteronas yra natūraliai žmogaus organizme esanti medžiaga, hormono kiekį galima padidinti už normalių ribų. Tai dažniausiai atsitinka asmenims, vartojantiems progesterono papildus, kad galėtų gydyti medicininę problemą. Per didelis progesterono kiekis sistemoje gali sukelti daugybę fizinių ir psichologinių šalutinių poveikių, o kai kuriais atvejais gali sukelti mirtį. Kai papildomai vartojamas hormonas, pacientams patariama vartoti maždaug 20–40 miligramų per dieną, kad būtų išlaikytas saugus kiekis. Tyrimai parodė, kad 400 mg progesterono dozė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip epilepsija ir inkstų pažeidimas.
Progesterono pertekliaus simptomai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, nes moterims yra didesnė progesterono terapija. Hormonas veikia kaip gimdos gleivinės stabilizatorius; trūkumas gali sukelti nereguliarias ir pernelyg gausias menstruacijas. Hormonų terapija gali tai neutralizuoti vaistais. Be to, manoma, kad gydymas padeda išvengti osteoporozės ir širdies ligų.
Hormonas gali būti skiriamas keliais būdais; makšties žvakutės ir kremai yra vieni iš labiausiai paplitusių metodų. Pacientas taip pat gali pasirinkti progesteroną tablečių, odos kremų ir injekcijų pavidalu. Nėra reikšmingų skirtumų tarp kiekvieno metodo sėkmės rodiklių.
Moterys, turinčios per daug progesterono, dažniausiai skundžiasi nuovargiu, mėšlungiu ir pilvo skausmais bei makšties sausumu. Fiziniai pertekliaus simptomai taip pat yra krūtų patinimas, migrena ir anemija. Moterims gali pasireikšti psichologiniai simptomai, tokie kaip depresija, nuotaikos svyravimai ir reikšmingas lytinio potraukio sumažėjimas. Nors ir rečiau, mokslininkai teigia, kad dėl hormono trūkumo vyrams gali sumažėti spermatozoidų kiekis.
Norėdami išvengti per didelio progesterono kiekio, ekspertai rekomenduoja laikytis kelių saugumo gairių. Svarbiausias iš jų yra kraujo tyrimas prieš gydymą. Kiekvieno paciento kūno chemija yra unikali, todėl nėra universalios „teisingos“ hormono dozės. Kraujo tyrimai leidžia gydytojams įvertinti esamą paciento hormonų lygį ir nustatyti tinkamą papildų kiekį. Kremų atveju vaistų negalima leisti vietose, kuriose yra riebalų sankaupų; hormonas gali kauptis riebaliniame audinyje, o ne iš karto absorbuotis į kraują, todėl vėliau atsiranda didelis šuolis.
Gydytojai taip pat rekomenduoja reguliariai tikrintis visą gydymo progesteronu kursą. Tai leidžia jiems išmatuoti pacientės hormonų lygį, taip pat ištirti, ar nėra galimų simptomų. Tada gydymas gali būti koreguojamas remiantis išvadomis, kad būtų išvengta rimtos žalos paciento sistemai.