Keturkampis tyrimas – tai motinos kraujo tyrimas, paprastai atliekamas antrąjį nėštumo trimestrą, nuo 15 iki 20 savaitės. Šiuo tyrimu ieškoma keturių specifinių medžiagų kraujyje, kad būtų išvengta galimų genetinių kūdikio defektų, pvz., Dauno sindromo. . Dauno sindromas yra genetinis sutrikimas, kuris, be kitų problemų, gali sukelti protinį atsilikimą ir vystymosi vėlavimą. Dauno sindromas gali būti nuo vidutinio sunkumo iki sunkaus ir sukelti viso gyvenimo iššūkių kūdikiui bei šeimos nariams.
Keturkampiui ekranui reikalingas kraujo tyrimas. Laboratorijoje kraujas tiriamas dėl keturių specifinių medžiagų – AFP, hCG, estriolio ir inhibino-A. Būtent inhibinas-A padidina tikimybę identifikuoti kūdikius, kuriems yra didesnė Dauno sindromo rizika.
Alfa-fetoproteinas arba AFP yra vaisiaus baltymas. Žmogaus chorioninis gonadotropinas arba hCG yra placentoje gaminamas hormonas. Estriolis yra estrogenas, gaminamas kūdikyje ir placentoje, o inhibinas A yra baltymas, gaminamas placentoje ir kiaušidėse.
Tada šių skirtingų medžiagų lygis derinamas su motinos rizikos veiksniais, siekiant nustatyti kūdikio genetinio sutrikimo galimybę. Pavyzdžiui, nenormalus hCG ir estiolio kiekis kartu su sumažėjusiu AFP kiekiu gali reikšti, kad kūdikiui gresia Dauno sindromas. Padidėjęs AFP lygis gali reikšti, kad kūdikiui gresia toks defektas kaip spina bifida arba anencefalija.
Spina bifida yra sutrikimas, kai nervinis vamzdelis arba nugaros smegenys ir jų dangalai nėra visiškai išsivystę. Kai kuriais atvejais spina bifida gali sukelti hidrocefaliją, skysčių kaupimąsi smegenyse. Kita vertus, anencefalija yra sutrikimas, kai nervinis vamzdelis nėra visiškai išsivystęs šalia galvos. Dėl to gali netrūkti smegenų, kaukolės ar galvos odos dalių.
Motinos rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, be keturių ekranų, apima tokius dalykus kaip gimimo defektai šeimoje ir nėštumas po 35 metų amžiaus. Vaistų ar vaistų vartojimas taip pat gali turėti įtakos, kaip ir esama būklė, pvz., diabetas. Netgi tokie dalykai kaip radiacijos poveikis ar virusinė infekcija nėštumo metu gali padidinti rizikos veiksnį.
Keturkampis ekranas nėra diagnostinis ar identifikavimo testas. Jis tiesiog patikrina rizikos veiksnius. Tai reiškia, kad nenormalus keturkampis ekranas gali sukelti kūdikio genetinį sutrikimą arba ne. Jei rizikos veiksniai yra dideli, gali prireikti papildomų tyrimų, siekiant įvertinti genetinio sutrikimo galimybę. Ultragarsas ir amniocentezė yra standartiniai veiksmai po nenormalaus keturkampio ekrano.