Grupės poliarizacija yra socialinių mokslų tyrinėjamas reiškinys, kai individų sprendimai ir nuomonės tampa ekstremalesni, kai jie yra grupės aplinkoje. Pagal grupės poliarizacijos idėją, jei asmuo turi savo nuomonę apie temą, ta nuomonė greičiausiai sustiprės po diskusijos šia tema su grupe. Daugeliu atvejų „kraštutiškesnių sprendimų“ sąvoka aiškinama kaip griežtai susijusi su rizikingesniais, laukiškesniais sprendimais. Svarbu pažymėti, kad sprendimai ir veiksmai grupėje gali būti linkę arba į kraštutinumą, arba į polių, ir gali būti atsargesni arba rizikingesni nei individo priimtas sprendimas.
Yra keletas teorijų apie grupės poliarizacijos kilmę, tačiau tiksli priežastis, jei iš tikrųjų yra vienas gerai apibrėžtas atvejis, nėra žinoma. Viena teorija sukasi aplink socialinio palyginimo idėją, idėją, kad visi grupės nariai nuolat analizuoja kitų elgesį ir bando veikti socialiai naudingu būdu. Tai dažnai reiškia, kad elgiamasi taip, kad būtų kažkaip pranašesnis už suvokiamą „vidutinį“ bendrą elgesį ar poziciją tam tikra tema. Daugeliu atvejų tai reiškia, kad tam tikru klausimu reikia laikytis kraštutinės pozicijos. Darant prielaidą, kad kiekvienas grupės narys sąmoningai ar nesąmoningai siekia socialinio pranašumo grupėje, bendra grupės nuomonė linkusi pereiti prie ekstremalesnės pozicijos.
Kitas galimas grupės poliarizacijos reiškinio paaiškinimas yra pagrįstas tiesiog įsipareigojimu. Laikydamasis bet kokios pozicijos tam tikra tema grupėje, žmogus turi išlaikyti tokią poziciją, kad neatrodytų netikras ar neryžtingas. Be to, miglotą polinkį į vieną ar kitą klausimo pusę pavertus pareiškimu, padarytu prieš grupę, polinkis paverčiamas konkrečia nuomone su liudininkais. Nuosaiki nuomonė ar nežymūs polinkiai tampa daug tikroviškesni, kai juos išreiškia žodžiais ir išgirsta kiti žmonės. Kai grupės nariai pareiškia nuomonę arba įsipareigoja imtis veiksmų, likusios grupės tikisi, kad jos laikysis.
Pastebėta, kad grupinė poliarizacija atsiranda tiek internetinėse diskusijose, tiek fizinėse diskusijose. Tai ypač aktualu, kai diskusijoje dalyvaujantys asmenys yra anonimiški. Tokiose diskusijose dažniausiai pasitaiko „vienkartiškumo“ veiksnys, nes žmonės bando išsakyti labiau šokiruojančias, originalesnes ir vertesnes nuomones bei idėjas. Dėl to atsiranda bendras grupės poliarizacijos efektas, nes diskusijoje pateikiamos vis ekstremalesnės nuomonės ir idėjos.