Šlapimo nelaikymas arba nesugebėjimas kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijų gali pasireikšti įvairiais būdais. Visų pirma kalbant apie konkrečią priežastį ar simptomą, šlapimo nelaikymo tipai, tokie kaip priverstinis šlapimo nelaikymas, streso nelaikymas, perpildytas šlapimo nelaikymas arba jų derinys, paprastai sukelia nevalingą šlapimo išsiskyrimą. Šlapimo nelaikymas kartais dar vadinamas pernelyg aktyvia šlapimo pūsle.
Noras šlapimo nelaikymas pasižymi dažnu ir nekontroliuojamu noru šlapintis. Potraukis dažnai atsiranda staiga ir intensyviai, po to netyčia netenkama šlapimo. Daug kartų šlapimo pūslės raumuo susitraukia ir siunčia signalą į smegenis, tačiau žmogui gali tekti vos kelias sekundes pasiekti vonios kambarį, nes susitraukimas greitai išspaudžia šlapimą. Šlapimas gali išsiskirti pakeitus padėtį ar net išgėrus nedidelį kiekį skysčio. Kai kuriais atvejais noras šlapintis yra, tačiau šlapimo išsiskiria labai mažai arba jo visai nėra.
Ūminį arba laikiną šlapimo nelaikymą gali sukelti šlapimo takų infekcija arba šlapimo pūslės dirginimas, pvz., akmenys ar polipai. Dažnas noras ir šlapinimasis yra dažnas šlapimo takų infekcijų simptomas, tačiau, gydant antibiotikais, išnyksta. Kitos šlapimo nelaikymo priežastys yra insultas, šlapimo pūslės vėžys, Parkinsono liga, Alzheimerio liga arba centrinės nervų sistemos pažeidimas. Tais atvejais, kai nėra diagnozuotos priežasties, priverstinis šlapimo nelaikymas traktuojamas kaip pernelyg aktyvi šlapimo pūslė.
Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai juo serga vyresnio amžiaus žmonės ir moterys. Šlapimo nelaikymo diagnozavimo testai apima šlapimo tyrimą, siekiant atmesti infekciją; cistoskopija arba vizualinis šlapimo pūslės patikrinimas; ultragarsas; šlapimo streso testas; ir rentgeno spinduliai su kontrastiniais dažais. Kiti tyrimai gali būti atliekami atsižvelgiant į simptomus ir sveikatos istoriją.
Šlapimo nelaikymo gydymas priklausys nuo priežasties, tipo ir simptomų sunkumo. Jei nustatoma infekcija, skiriami antibiotikai. Dažnai priežastis nerandama ir gali būti paskirti kiti vaistai simptomams kontroliuoti. Anticholinerginiai vaistai yra vaistai, kurie padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis. Jie dažniausiai skiriami lėtiniam šlapimo nelaikymui gydyti ir geriami kartą per dieną. Mažiau sunkiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti koreguoti mitybą ir gyvenimo būdo įpročius. Gali padėti tokios priemonės kaip kofeino ir gazuotų gėrimų bei aštraus ir rūgštaus maisto pašalinimas.
Šlapimo nelaikymas gali būti nepatogi žmonių būklė, tačiau svarbu pasikalbėti su gydytoju, jei atsiranda kokių nors šlapimo problemų simptomų. Kartais šlapimo nelaikymas gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą, kurią turėtų spręsti gydytojas.