Ekstrapiramidinis sindromas yra būklė, sukelianti nevalingus raumenų judesius arba spazmus, kurie dažniausiai atsiranda veido ir kaklo srityje. Tai atsiranda, kai neurotransmiterio dopamino išsiskyrimas ir pakartotinis įsisavinimas nėra tinkamai reguliuojamas. Asmuo gali nukentėti nuo šio sindromo dėl galvos traumos ar Parkinsono ligos, nors pagrindinė priežastis yra nepageidaujama reakcija į antipsichozinius vaistus. Gydymas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad simptomai laikui bėgant nepablogėtų, o priemonės paprastai yra skirtos nustatyti ir pašalinti pagrindinę priežastį.
Dopamino gamyba ir išsiskyrimas yra būtini normaliam nervų funkcionavimui palaikyti. Tam tikri antipsichoziniai vaistai, pavyzdžiui, dažniausiai skiriami nuo šizofrenijos ir depresijos, kaip šalutinis poveikis neigiamai veikia organizmo dopamino tinklą. Dėl to atsirandančios nervų problemos, bendrai vadinamos ekstrapiramidiniu sindromu, apima nevalingus raumenų judesius ir nekontroliuojamą nerimą.
Raumenų judėjimo problemos, kurios gali lydėti šią būklę, yra nuolatinis daužymas lūpomis, liežuvio judinimas, mirksėjimas, kaklo trūkčiojimas ir pirštų spazmai. Tokie simptomai gali būti labai nežymūs ir net nepastebėti sergančiojo, tačiau dažniau jie yra gana ryškūs ir sukelia kitų sunkumų. Daugeliui žmonių sunku koordinuoti rankų ir kojų judesius, o kai kurie vargina ar šleiva kalba dėl to, kad nevaldo burnos ir žandikaulių. Simptomai gali pasireikšti beveik iš karto po pirmosios naujo vaisto dozės arba po kelių mėnesių vartojimo. Asmuo, manantis, kad jo vartojami vaistai sukelia raumenų problemų arba didelio neramumo jausmą, turėtų nedelsdami kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją arba psichiatrą, kad sužinotų apie gydymo galimybes.
Medicinos specialistas gali patikrinti būklę atlikdamas fizinį patikrinimą ir užduodamas klausimus apie paciento simptomus. Vaistų sukeltų atvejų gydymas paprastai pasiekiamas tiesiog pereinant prie kitokio tipo antipsichozinių vaistų. Keisdamas vaistus, sveikatos priežiūros specialistas stebės paciento psichinę būklę, kad įsitikintų, jog nauji vaistai yra veiksmingi ir nesukelia tų pačių ekstrapiramidinių simptomų. Be to, kai kuriems pacientams skiriami benzodiazepinai, raumenis atpalaiduojantys vaistai arba anticholinerginiai vaistai, padedantys slopinti raumenų spazmus.
Kai kuriems asmenims ekstrapiramidinis sindromas išsivysto dėl Parkinsono ligos arba po sunkaus smegenų pažeidimo. Tam tikri neurologiniai sutrikimai, įskaitant cerebrinį paralyžių, gali sukelti panašių problemų. Smegenų sutrikimai, traumos ir Parkinsono liga paprastai sukelia daug tų pačių simptomų, kurie pasireiškia kaip šalutinis vaistų poveikis. Galvos traumos gydymas gali apimti chirurgiją, vaistus ir fizinę reabilitaciją, kad būtų iš naujo išmokta valdyti raumenų judesius. Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, paprastai skiriama sintetinio dopamino, kad būtų skatinamas tinkamas nervų funkcionavimas ir pašalinami nereguliarūs spazmai.