Hiperglikeminė hiperosmolinė būsena (HHS) yra būklė, atsirandanti dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, paprastai dėl nekontroliuojamo cukrinio diabeto, ty būklės, kai organizmas negali reguliuoti gliukozės koncentracijos kraujyje. Šios būklės simptomai gali būti padidėjęs šlapinimasis, padidėjęs troškulys ir net sąmonės netekimas ekstremaliais atvejais. HHS diagnozė priklauso nuo būdingų laboratorinių nukrypimų nuo normos. Gydymas orientuotas į paciento intraveninį skysčių ir papildomo insulino skyrimą.
Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, yra linkę į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje dėl hormono, vadinamo insulinu, disfunkcijos – medžiagos, kuri paprastai nurodo organizmui paimti gliukozę iš kraujo, kad ją kauptų. Diabetu sergantys pacientai turi arba atsparumą insulinui, kaip matyti sergant 2 tipo cukriniu diabetu, arba sumažina kasos gaminamo insulino kiekį, kaip matyti sergant 1 tipo cukriniu diabetu. Neveikiant insulinui, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl to ilgainiui padažnėja šlapinimasis, dėl kurio atsiranda dehidratacija.
Simptomai, kuriuos patiria pacientai, kuriems yra hiperglikeminė hiperosmolinė būklė, gali būti įvairūs. Paprastai jiems yra buvęs padažnėjęs šlapinimasis, padidėjęs troškulys ir prastas apetitas. Toliau padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, jie gali sukelti painiavą ir galiausiai prarasti sąmonę. Kiti galimi simptomai yra alpimas, galvos svaigimas ir greitas širdies susitraukimų dažnis.
Hiperglikeminės hiperosmolinės būklės diagnozė paprastai atliekama įtraukiant duomenis, surinktus iš paciento simptomų, fizinės apžiūros ir laboratorinių tyrimų. Atliekant fizinį patikrinimą pacientai dažnai atrodo dehidratuoti, burna ir oda išsausėja. Laboratoriniai rezultatai rodo žymiai padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, o vertės svyruoja nuo 600 iki 1200 miligramų decilitre. Jie taip pat turi padidėjusį natrio kiekį kraujyje ir padidintą serumo osmoliškumą, o tai yra vertė, nusakanti, kiek medžiagų tam tikru metu ištirpsta kraujyje. Pacientų inkstų funkcija taip pat gali susilpnėti dėl sumažėjusio skysčių kiekio organizme.
Gydant hiperglikeminę hiperosmolinę būseną, pagrindinis dėmesys skiriamas paciento įvedimui į veną ir insulino skyrimui. Paprastai pacientams iš karto per kelias valandas išleidžiama 33.8–101.5 uncijos (1–3 litrai) skysčių, o po to per kelias dienas lėtesniu greičiu papildomai į veną įleidžiamas skystis. Pacientams taip pat nedelsiant suleidžiama insulino infuzija, kuri paprastai gauna didelę insulino dozę, po kurios seka mažesnė nuolatinė insulino dozė.
Kitas svarbus hiperglikeminės hiperosmolinės būklės gydymo aspektas yra nustatyti, kodėl atsirado padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Daug kartų infekcija, pvz., pneumonija ar šlapimo takų infekcija, gali pradėti įvykių grandinę, sukeliančią HHS. Kitais atvejais šią būklę gali sukelti širdies priepuoliai ar insultai.