Ureteroskopas yra instrumentas, naudojamas šlapimo takų vidui praeiti ir pamatyti. Šio tipo endoskopas naudojamas ureteroskopijose, kurios naudojamos inkstų akmenims nustatyti ir pašalinti iš organizmo. Šiai procedūrai nereikia pjūvio, todėl ji tampa mažiau invazinė ir sumažėja paciento infekcijos rizika.
Atliekant ureteroskopiją, ureteroskopas įkišamas į šlaplę – vamzdelį, jungiantį kūno išorę su šlapimo pūsle. Iš ten gydytojas nukreips apimtį į šlapimo pūslę, paskui šlapimtakį ir galiausiai į inkstus. Dauguma inkstų akmenų yra inkstuose, tačiau didesni akmenys gali būti šlapimtakyje, šlapimo pūslėje ar šlaplėje.
Kai randamas akmuo, prie ureteroskopo galo bus pritvirtintas mažas krepšelis. Krepšeliu gydantis gydytojas sugriebs ir pašalins inkstų akmenis. Kartais gydytojai tyčia išstumia inkstų akmenis atgal į inkstus, nes inkstai gali juos natūraliai suskaidyti.
Ureteroskopai yra dviejų pagrindinių tipų, atsižvelgiant į jų standumą. Standūs ureteroskopai atrodo kaip standūs teleskopai ir naudojami siekiant užtikrinti tiesią vaizdą į šlaplę. Toks ureteroskopas naudojamas, kai akmenys yra apatinėje ir vidurinėje šlapimtakio dalyje šalia šlapimo pūslės.
Kita vertus, lankstieji ureteroskopai yra lankstieji instrumentai, sukurti taip, kad būtų galima apsisukti 180°, kad būtų galima naršyti šlaplėje, šlapimo pūslėje, šlapimtakyje ir inkstuose. Šie taikikliai naudojami akmenims, esantiems inkstuose, taip pat šalia inksto viršutinėje šlapimtakio dalyje, nustatyti ir pašalinti. Kaip galima įsivaizduoti, ureteroskopija, atliekama lanksčiu ureteroskopu, yra malonesnė kūnui nei atliekant standųjį instrumentą.
Po nesėkmingų ureteroskopijų gali būti atliekamos laparoskopinės operacijos. Nors laparoskopinės procedūros yra sėkmingos, jas reikia padaryti kelis pjūvius ir paprastai ilgiau gulėti ligoninėje. Be to, pjūviai padidina infekcijos riziką.