Bronchektazė yra obstrukcinės plaučių ligos rūšis, kuriai būdingas nuolatinis kvėpavimo takų išsiplėtimas. Žmonės su šia liga gali jausti nuovargį, pasunkėjusį kvėpavimą ir lėtinį kosulį. Nors ligos proceso negalima pakeisti, yra būdų, kaip valdyti bronchektazę ir užkirsti kelią būklei dar labiau pablogėti. Sunkiais atvejais, kai žala labai didelė, gali būti rekomenduojama persodinti plaučius.
Ši būklė gali būti įgimtos anomalijos, pvz., cistinės fibrozės, pasekmė arba ji gali būti įgyta, kaip tai daroma žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių infekcijomis. Bronchektazę sukelia gleivių susikaupimas bronchuose, dėl kurių vamzdeliai plečiasi ir susilpnėja. Vamzdelius išklojusios blakstienos negali išstumti gleivių, todėl jos kaupiasi. Dėl to vamzdeliai gali būti užkimšti gleivėmis, dėl kurių sunku kvėpuoti, o bakterijos gali klestėti ir sukelti plaučių infekcijas.
Pacientas gali turėti neproduktyvų kosulį, kai jis bando atkosėti bronchuose ir plaučiuose susikaupusius skreplius. Taip pat būdinga girdėti nenormalius krūtinės garsus, kai gydytojas stetoskopu klausosi paciento širdies ir plaučių. Dusulys gali lydėti burbuliukų ar švilpimo garsą, dėl kurio gydytojas gali padaryti klaidingą išvadą, kad pacientas serga astma, bronchitu ar panašia liga.
Yra trys bronchektazės tipai pagal sunkumą nuo mažiausio iki blogesnio: cilindrinės, varikozinės ir cistinės. Ši būklė paprastai diagnozuojama po to, kai gydytojas surenka paciento istoriją, išklauso paciento plaučius ir užsako atlikti medicininius vaizdinius tyrimus, pvz., kompiuterinę tomografiją, kad būtų galima apžiūrėti plaučius ir susijusius bronchų vamzdelius. Kai kurios raudonos vėliavėlės, kad pacientas gali sirgti bronchektaze, apima tuberkuliozės ar kitų plaučių infekcijų istoriją ir įgimtus sutrikimus, susijusius su plaučiais.
Nustačius būklę, pacientui gali būti skiriami antibiotikai ar kiti vaistai, naikinantys kvėpavimo takuose gyvenančius infekcijos sukėlėjus, taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys gleivių sekreciją. Fizinė terapija taip pat gali padėti pacientui pašalinti gleives, kad jos nesikauptų ir prisidėtų prie naujos infekcijos atsiradimo. Bronchektazės gydymui reikia visą gyvenimą rūpintis plaučiais ir stebėti pokyčius, kad būtų galima kuo greičiau išspręsti kylančias sąlygas ir išvengti papildomos žalos.