Terminas sarkoma paprastai reiškia kūno jungiamojo audinio navikus, tokius kaip riebalai, raumenys, kaulai, kremzlės arba gilus odos sluoksnis. Epitelioidinė sarkoma yra retas sarkomos tipas, kuris dažniausiai pasireiškia pirštuose, rankose ar dilbiuose, bet gali atsirasti ir apatinėse galūnėse arba bet kur minkštuose kūno audiniuose. Šie navikai dažnai randami jauniems suaugusiems, kurių amžius yra apie 20–40 metų, ir dažniau pasitaiko vyrams.
Epiteloidinė sarkoma pirmiausia pastebima kaip maža kieta masė po oda, kuri nėra skausminga. Arti odos paviršiaus esantys navikai ilgainiui gali atsidaryti ir atrodyti kaip opa ar žaizda. Gilesni navikai gali pradėti daryti spaudimą nervams, sukeldami skausmą arba tirpimą ir silpnumą. Apskritai, nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki epitelioidinės sarkomos diagnozės paprastai praeina laiko tarpas, nes simptomai gali būti gana įvairūs ir gali imituoti daugelį kitų būklių. Šios kitos sąlygos dažnai daromos prieš įtariant retą epitelioidinį naviką.
Prognozė daugiausia priklauso nuo naviko dydžio ir paciento amžiaus bei lyties. Didesni navikai, ypač tie, kurie yra susiję su kraujagyslių vystymosi pradžia arba vaskuliarizacija, paprastai turi prastesnę baigtį. Vyresnis amžius diagnozuojant taip pat gali reikšti prastą rezultatą. Be to, vyrai ne tik turi didesnę tikimybę susirgti epitelioidine sarkoma, bet ir linkę turėti prastesnę prognozę nei moterims, kurioms ta pati diagnozė.
Epitelioidinės sarkomos linkusios lėtai augti. Pagrindinis šių navikų pavojus yra jų polinkis pasikartoti ir plisti per limfmazgių metastazes. Plaučiai yra dažna metastazių vieta, po jų atsiranda kaulai ir smegenys.
Dėl šių navikų tendencijos pasikartoti, gydymo etapai dažnai apima radikalią rezekciją, kuri reiškia chirurginį didelio kiekio normalių audinių pašalinimą kartu su tikrojo naviko pašalinimu. Amputacija gali būti rekomenduojama esant labai dideliems navikams, ypač jei jie atsiranda rankų ar kojų pirštuose, nors dauguma gydytojų verčiau vengia šios galimybės. Po radikalios rezekcijos ar amputacijos dažnai taikoma spindulinė terapija, tikintis atsikratyti likusių vėžio ląstelių, kurios nebuvo pašalintos kartu su naviku. Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti daugelį metų, kad auglys nepasikartotų ar neišplistų.