Daugelis žmonių žino, kad žmogaus kūnas daugiausia susideda iš vandens. Žmogaus kūno vanduo yra vandens kiekis, kuris vidutiniškai sudaro daugiau nei pusę žmogaus kūno. Šis vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas naudojant kelis skirtingus metodus.
Vidutinio suaugusio vyro kūno vanduo sudaro beveik 60 procentų jo svorio. Vidutinis moters kūno vandens kiekis yra 55 procentai jos svorio, o kūdikio vandens kiekis gali siekti iki 75 procentų jo svorio. Šis vidurkis gali skirtis atsižvelgiant į svorį, hormoninius pokyčius ir kitus veiksnius.
Vanduo sudaro daug kūno sistemų. Kraujas turi didelį vandens kiekį, beveik 70 procentų medžiagos yra vanduo. Raumenų audinys yra beveik visas kūno vanduo, tik 25 procentus ląstelių grupių sudaro ne vandens dalys. Kauluose, kūno riebaluose ir smegenyse taip pat yra vandens.
Norint nustatyti, kiek vandens žmogui reikia jo sistemoje, dažnai apskaičiuojama paprasta skalė. Paprastai kuo didesnis riebalų kiekis organizme, tuo mažesnis organizmo vandens kiekis. Pavyzdžiui, vyrai, kurių kūno riebalų procentas mažesnis nei 15 procentų, gali turėti nuo 60 iki 70 procentų vandens. Tačiau, kai kūno riebalų kiekis yra 15–14 procentų, vandens kiekis organizme yra mažesnis ir gali siekti tik 49–52 procentus. Kūno riebalų santykis gerokai viršija 25 procentus, todėl vandens lygis gali siekti net 37 procentus.
Kadangi patelės turi vidutiniškai mažiau vandens nei patinai, bet taip pat turi daugiau kūno riebalų, jų vandens skalė veikia kitaip. Moterys, kurių riebalų kiekis yra 20 procentų ar mažiau, gali turėti 58–70 procentų vandens. Tie, kurių riebalų santykis yra 33 procentai ar didesnis, kaip ir vyrai, savo kūne gali turėti tik 37 procentus vandens.
Šie skirtumai atsiranda dėl vandens kiekio riebaluose. Kai žmonės numeta svorio, jiems paprastai patariama suvartoti didesnį vandens kiekį, kad kompensuotų vandens praradimą. Žmonės, kurie negeria pakankamai vandens, kad kompensuotų vandens praradimą, gali dehidratuoti.
Kūno vanduo skirstomas į tris atskiras kategorijas. Tarpląstelinis skystis sudaro daugiausiai vandens organizme. Šis skystis randamas ląstelių membranose. Vidutiniškai tarpląstelinis skystis sudaro 40 procentų viso kūno svorio.
Ekstraląstelinis skystis egzistuoja už ląstelių ribų. Jame yra kraujo plazma, taip pat intersticinis skystis, kuris supa ląsteles. Šis skystis sudaro 20 procentų kūno svorio. Trečioji vandens kategorija – transląstelinis skystis – organizme sudaro nedidelę vandens dalį. Jį sudaro nedideli skysčio kiekiai, esantys kūno organų gleivinėse.