Uždelstas skrandžio ištuštinimas reiškia skrandžio nesugebėjimą tinkamai sumalti ir suskaidyti maisto, kol jis pasiekia žarnyną. Beveik visais atvejais būklė atsiranda dėl nervo, kontroliuojančio skrandžio raumenis, vadinamo klajokliu, pažeidimo. Skrandžio raumenys lieka iš dalies arba visiškai paralyžiuoti, kai neaktyvus klajoklis nervas, o tai smarkiai paveikia virškinimą. Šią būklę gali būti sunku gydyti, tačiau laikantis specializuotos dietos ir vartojant receptinius vaistus, galima sumažinti pilvo pūtimą, mėšlungį, pykinimą ir kitus simptomus.
Nurijus maistą, skrandžio raumenys susmulkina turinį ir susmulkina kietas medžiagas į mažus, minkštus kąsnelius. Tada turinys išleidžiamas į žarnyną, kad išgautų maistines medžiagas ir perdirbtų atliekas. Jei klajoklis nervas yra pažeistas arba nutrauktas, raumenys negali padėti suskaidyti kietųjų medžiagų. Skrandžio rūgštys labai lėtai ardo maistą, todėl skrandis vėluoja ištuštinti.
Gydytojai nustatė keletą galimų rizikos veiksnių, galinčių sukelti uždelstą skrandžio ištuštinimą. Ilgalaikis diabetas yra dažniausia priežastis, nes dėl ligos pamažu pablogėja klajoklio nervas ir kiti kūno nervai. Kai kuriems žmonėms po skrandžio ar stemplės operacijos atsiranda skrandžio ištuštinimo problemų dėl netyčinio klajoklio nervo pažeidimo. Pacientams, vartojantiems nervų sistemą slopinančius vaistus nuo kitų sutrikimų, gresia pavojus. Retai sunki bakterinė ar virusinė skrandžio infekcija gali visam laikui nualinti skrandžio raumenis.
Dažniausi uždelsto skrandžio ištuštinimo simptomai yra dažni pilvo pūtimo priepuoliai, pilvo spazmai, pykinimas ir vėmimas, kurie prasideda pavalgius ir gali tęstis kelias valandas. Kadangi kietos medžiagos negali būti iš karto perdirbamos, žmonės dažnai jaučiasi sotūs, suvalgę labai mažas maisto porcijas. Jei būklė negydoma, žmogus gali patirti didelį svorio kritimą ir netinkamą mitybą.
Gydytojas gali diagnozuoti šią būklę atlikdamas specializuotų tyrimų seriją. Įprastas tyrimas, vadinamas skrandžio ištuštinimo tyrimu, apima radioaktyvaus žymens, kurį galima atsekti, kai jis praeina per virškinimo traktą, nurijimą. Endoskopija taip pat gali būti naudinga norint patikrinti, ar skrandyje nėra nesuvirškintų kietųjų medžiagų. Gydytojas paprastai atlieka ir pilvo rentgenogramą, kad pašalintų kitas galimas priežastis, tokias kaip vėžinis auglys ar įgimtas defektas.
Uždelsto skrandžio ištuštinimo gydymas priklauso nuo virškinimo problemų sunkumo ir susijusių simptomų. Dauguma pacientų siunčiami pas klinikinius mitybos specialistus, kad jie sudarytų individualius mitybos planus. Paprastai rekomenduojamas minkštas maistas, maisto papildai, vitaminai ir daug skysčių, kad būtų išvengta netinkamos mitybos ir būtų lengviau virškinti. Jei nustatoma, kad diabetas yra pagrindinis veiksnys, pacientui gali tekti pradėti arba koreguoti gydymo insulinu priemones. Be to, gydytojai dažniausiai skiria vaistus, padedančius kovoti su pykinimu ir vėmimu. Chirurgija siekiant išplėsti skrandžio angą yra laikoma paskutine galimybe, jei konservatyvus gydymas yra neveiksmingas.