Hormonų disbalansas, tiksliau žinomas kaip endokrinopatija, yra sveikatos būklė, kuri paveikia endokrininę sistemą ir sukelia hormonų gamybos sutrikimą. Įvairių hormonų lygis organizme gali padidėti arba sumažėti dėl hormonų disbalanso, o tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Atsižvelgiant į konkretaus paciento sutrikimo pobūdį ir priežastį, endokrininėms ligoms gydyti gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai.
Hormonai būna įvairių pavidalų. Šių cheminių pasiuntinių galima rasti visame kūne, atliekant įvairias užduotis – nuo ovuliacijos sužadinimo iki virškinimo fermentų gamybos. Hormonus išskiria endokrininės liaukos – specializuotų liaukų šeima, sudaranti endokrininę sistemą. Kai atsiranda disbalansas, liauka gamina per daug arba per mažai hormono arba endokrininę sistemą ardantis organizmas sutrikdo tam tikro hormono funkciją.
Endokrinopatiją gali sukelti daugybė įvairių dalykų, įskaitant vėžį, ligas ir toksinų poveikį aplinkai. Daugelis cheminių medžiagų veikia kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, sukeldamos disbalansą žmonėms, kurie yra veikiami šiomis medžiagomis. Simptomai taip pat gali radikaliai skirtis; nors stereotipas teigia, kad hormonų pusiausvyros sutrikimai lemia nepastovų elgesį, jie nebūtinai turi įtakos nuotaikai. Pacientas gali jaustis pavargęs arba neramus, gali pasireikšti tokie simptomai kaip plaukų slinkimas, virškinimo sutrikimai, apetito stoka, lengvos mėlynės, lytinio potraukio praradimas ir pykinimas, priklausomai nuo dalyvaujančio hormono ar hormonų.
Gydytojai gali diagnozuoti hormonų disbalansą, paimdami kraują iš paciento ir pažiūrėję į hormonų kiekį kraujyje. Kaip atskaitos tašką, normalaus hormono lygio diagramą galima palyginti su kraujo tyrimais. Gydytojai taip pat gali paprašyti medicininių vaizdų tyrimų arba konkrečių endokrininių liaukų biopsijų, kad sužinotų daugiau apie disbalansą. Kartu su paciento simptomais to paprastai pakanka diagnozei nustatyti.
Endokrinopatijos gydymas paprastai apima pagrindinės problemos priežasties gydymą, kurio tikslas – išgydyti kūną, kad jis pats galėtų ištaisyti disbalansą. Taip pat gali būti skiriami pakaitiniai hormonai, kad pacientui būtų patogiau, ypač jei gydymas užtruks ilgai. Gydymo eigoje bus atliekami periodiniai tyrimai, skirti stebėti hormonų kiekį ir gydymo eigą, ieškant požymių, rodančių, kad hormonų disbalansas išnyksta.