Liežuvio vėžį dažniausiai sukelia plokščialąstelinė karcinoma, liežuvio paviršinio audinio vėžys. Plokščialąstelinė karcinoma yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio formų ir gali paveikti daugybę skirtingų organų. Liežuvio vėžys yra burnos vėžio forma, kurią apie 75% atvejų sukelia tabako vartojimas. Jis gali paveikti burnos liežuvį, dalį, kuri gali išlįsti iš burnos, arba liežuvio pagrindą, užpakalinį liežuvio trečdalį.
Liežuvio vėžį ir kitus burnos vėžio atvejus dažniausiai sukelia rūkymas ar kitoks tabako vartojimas, tačiau prie šios ligos gali prisidėti ir gausus alkoholio vartojimas, ypač kartu su tabako vartojimu. Alkoholio pagrindu pagaminti burnos skalavimo skysčiai taip pat gali būti problemiški, net jei nevartojame alkoholio. Azijoje betelio ir arekos riešutų kramtymas yra reikšmingas liežuvio vėžio rizikos veiksnys. Lytiniu keliu plintanti liga Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dar vienas rizikos veiksnys.
Burnos liežuvio vėžys paprastai susergamas anksčiau nei liežuvio pagrindo vėžys, nes burnos liežuvis yra geriau matomas. Dažniausiai pasireiškia kaip pažeidimas ar opa liežuvio šone. Jis dažnai būna mažas ir nuo pilkai rožinės iki raudonos spalvos. Paprastai navikas lengvai kraujuoja palietus ar įkandus. Tai gali sukelti problemų dėl kalbėjimo, rijimo ir kramtymo.
Liežuvio pagrindo vėžys dažniausiai pasireiškia skausmu, rijimo pasunkėjimu, pilnumo jausmu gerklėje arba balso pokyčiais. Pirmą kartą pastebėjus, jis dažnai yra labiau pažengęs nei burnos liežuvio vėžys, nes ankstyvieji požymiai lengvai nepastebimi. Esant bet kokio tipo įtariamam liežuvio vėžiui, pažeidimo biopsija gali nustatyti, ar jis yra vėžinis.
Jei navikas yra pakankamai mažas, jį galima pašalinti chirurginiu būdu. Dažnai burnos liežuvio vėžio atveju operacija gali būti baigta be neigiamo poveikio kalbai ar rijimui. Radiacija yra dar viena galimybė gydyti liežuvio vėžį. Chirurginis gydymas yra geresnis, jei įmanoma, nes jis yra pigesnis ir atima mažiau laiko, o dažnai toks pat veiksmingas kaip spindulinė terapija. Kadangi yra ribotas spinduliuotės kiekis, kurį gali priimti žmogaus organizmas, chirurginis gydymas palieka spindulinės terapijos galimybę, jei to prireiktų ateityje.
Liežuvio pagrindo vėžys dažniausiai gydomas spinduliuote, o burnos liežuvio vėžys – jei įmanoma – chirurginiu būdu. Net jei sutrikusi kalba ar gebėjimas nuryti, netektis verta išnaikinti galimai mirtiną ligą. Chemoterapija taip pat gali būti naudojama liežuvio vėžiui gydyti, nors retai tai yra vienintelis gydymas. Jis gali būti naudojamas paliatyviam, o ne gydomajam gydymui arba kartu su kitais gydymo būdais.