Psichomotorinis atsilikimas, taip pat žinomas kaip psichomotorinis sutrikimas, yra kai kurių psichologinių sutrikimų, susijusių su bendro mąstymo greičio sumažėjimu ir judėjimo bei kalbos lėtėjimu, simptomas. Yra keletas skirtingų psichikos sutrikimų, dėl kurių gali pablogėti motoriniai įgūdžiai; tokie simptomai būdingi sunkios depresijos ir bipolinio sutrikimo atvejais. Nors tai gali sukelti tik psichiniai veiksniai, manoma, kad jis taip pat yra susijęs su kai kuriomis fizinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, taip pat su kai kuriais vaistais, ypač psichikos vaistais, kai jie vartojami netinkamomis dozėmis.
Psichomotorinis atsilikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo bendro judesių sulėtėjimo iki sunkumų nuosekliai kalbėti. Tai dažnai pasireiškia tiesiog kaip sunkumu tapti motyvuotam, o tai būdinga tiems, kurie kenčia nuo depresijos. Paprastos užduotys, tokios kaip prausimasis duše ar net išlipimas iš lovos ryte, gali atrodyti nepaprastai sudėtingos. Kitais atvejais šis trūkumas pasireiškia tokia forma, kuri primena fizinį motorikos sutrikimą. Galima pastebėti, kad staiga labai sunku pakelti santykinai lengvus daiktus, pavyzdžiui, indus ar knygas, arba ėjimas šlaitu tapo daug sudėtingesnis nei bet kada anksčiau.
Kartais psichomotorinis atsilikimas veikia psichinius, o ne fizinius procesus, tačiau poveikis paprastai yra toks pat: veikla, kuri kažkada buvo paprasta, tampa sunki be jokios priežasties. Pagrindinė aritmetika, pvz., naudojama atsiskaityti už prekes parduotuvėje, staiga gali tapti paini arba sudėtinga. Kitos protinės užduotys, tokios kaip krypčių paieška žemėlapyje ar tvarkaraščio planavimas, taip pat gali tapti nepaaiškinamai sunkios.
Kai kuriais atvejais iššūkiai, susiję su psichomotoriniu atsilikimu, yra susiję su atstumu. Asmenys gali gana normaliai veikti, jei jiems nereikia išeiti iš namų ar kambario. Tai sukelia sunkumų, nes daugumai žmonių retkarčiais reikia išeiti iš namų, kad galėtų dirbti, pamokos, apsipirkti ar vežti vaikus.
Psichomotorinio atsilikimo gydymas paprastai yra susijęs su pagrindinės jo priežasties, kuri dažniausiai yra sunki depresija arba bipolinis sutrikimas, gydymu. Gydymas kartais apima gydymą; asmenys, kurie reguliariai susitinka su terapeutais, kartais gali progresuoti toliau nei jų ligos ir gyventi psichiškai sveiką gyvenimą. Kitais atvejais dėl sutrikimo pobūdžio reikia vaistų. Vaistiniai preparatai yra linkę stabilizuoti žmonių nuotaiką ir išlaisvinti nuo ligų simptomų, tačiau dažnai kyla priklausomybės ar kitų nemalonių šalutinių poveikių rizika. Jei problemą sukelia vaistai ar netinkamas dozavimas, gali būti naudinga pakeisti vaistą arba koreguoti dozę prižiūrint gydytojui.