Leukoplakija yra sveikatos būklė, pasireiškianti kietais, šiurkščiais burnos pažeidimais. Baltos dėmės ir opos gali atsirasti ant liežuvio, dantenų, burnos stogo arba vidinėje skruostų ir lūpų pusėje. Tikslią šios būklės priežastį dažnai sunku nustatyti, tačiau žmonėms, kurie vartoja tabaką arba kurių imuninė sistema susilpnėjusi, yra didesnė leukoplakijos rizika. Nors dauguma atvejų nesukelia simptomų ar nekelia rimto pavojaus sveikatai, pažeidimai kartais gali būti burnos vėžio pirmtakai. Asmuo, pastebėjęs nenormalių dėmių ar opų burnoje, turėtų apsilankyti pas odontologą, kad gautų tinkamą diagnozę ir gydymą.
Asmuo, sergantis leukoplakija, burnoje gali pastebėti vieną ar daugiau baltų audinių dėmių. Dėmės paprastai yra kietos ir storos, gali atrodyti kaip atviros opos. Jie gali būti nepatogūs arba vizualiai trikdantys, tačiau paprastai nesukelia skausmingų fizinių simptomų. Tačiau jei pažeidimas pažeidžia odą, gali atsirasti uždegimas arba infekcija.
Nėra žinomų tiesioginių priežasčių, tačiau gydytojai nustatė keletą šios būklės rizikos veiksnių. Ilgalaikis rūkymas ir kramtymo tabako vartojimas yra labai susiję su šia būkle, tikriausiai todėl, kad tabake esančios cheminės medžiagos dirgina burnos audinį. Asmenys, dirbantys pramoninėse patalpose arba kasyklose, kur oras užterštas dirginančiomis medžiagomis, taip pat gali pastebėti pažeidimų. Asmeniui, kurio imuninė sistema susilpnėjusi dėl įgimto sutrikimo arba įgytos ligos, pvz., ŽIV, taip pat kyla pavojus susirgti šia liga. Sergantys ŽIV dažnai patiria ypač pastebimą sutrikimą, vadinamą plaukuota leukoplakija, kai baltas dėmes lydi neryškūs išaugos.
Dauguma atvejų yra gerybiniai ir linkę laikui bėgant išnykti. Susilaikęs nuo tabako gaminių ir naudodamas respiratorių dirbdamas nešvariomis sąlygomis, žmogus dažniausiai gali apsisaugoti nuo protrūkių ateityje. Tačiau, jei pažeidimas plinta ar skauda, jį turi apžiūrėti licencijuotas odontologas. Odontologas gali tiksliai diagnozuoti leukoplakiją ir atmesti kitas ligas, tokias kaip vėžys, paimdamas audinio biopsiją.
Jei biopsijos rezultatai nerodo nenormalių ar vėžinių ląstelių, odontologas paprastai nurodo pacientui mesti rūkyti ir laikytis dietos, kurioje gausu antioksidantų, kad audiniai būtų sveikesni. Jei pažeidimas sukelia didelį diskomfortą, odontologas gali pasirūpinti, kad jis būtų chirurginiu būdu pašalintas. Vėžiniai pažeidimai paprastai turi būti gydomi chirurginiu ir prevencinių priemonių deriniu, siekiant sustabdyti vėžio plitimą į kitas kūno dalis.