Vulvovaginitas yra bendras terminas, galintis apibūdinti daugybę išorinės vulvos, vidinės makšties ar abiejų uždegimų ir dirginimo tipų. Makšties infekcijos yra labai dažnos įvairaus amžiaus moterims, o daugelio rūšių bakterijos, grybeliai ir virusai gali sukelti simptomus. Moteris, kuri jaučia nemalonų niežėjimą, paraudimą, skausmingą šlapinimąsi ar neįprastas išskyras iš makšties, turėtų nedelsdama apsilankyti pas ginekologą, kad jis nustatytų diagnozę ir gautų gydymą. Daugumą vulvovaginito atvejų lengva gydyti antibiotikais ir laikantis geros higienos, o simptomai paprastai išnyksta greičiau nei per savaitę.
Dažniausia vulvovaginito priežastis yra bakterinė infekcija dėl lytiniu keliu plintančių ligų, netinkamos higienos praktikos arba nenustatytų priežasčių. Priešbrendimo amžiaus mergaitės dažniau serga bakterinėmis infekcijomis nei vyresnės moterys, nes po brendimo makšties skysčiai tampa rūgštesni ir todėl gali naikinti svetimas bakterijas. Grybelinės infekcijos, įskaitant mieliagrybių infekcijas, yra labai dažnos moterims, kurios vartoja antibiotikus kitoms ligoms gydyti. Vulva ir makštis taip pat gali uždegti dėl karščio ar trinties bėrimo, alerginės reakcijos į muilą ar kvepalus arba dėl estrogeno trūkumo.
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo skirtingų vulvovaginito tipų, nors dauguma uždegimo atvejų sukelia odos paraudimą, nedidelį patinimą ir nuolatinį niežėjimą. Moteris gali pastebėti nemalonų kvapą ir kreminės baltos arba geltonos makšties išskyras, nes infekcija paūmėja. Kai kurie žmonės jaučia deginimo pojūtį šlapinantis ir skausmą kišdami tamponus. Be to, pilvo skausmas, nuovargis ir karščiavimas lydi kai kurias vulvovaginito rūšis.
Pastebėjus pirmuosius uždegimo požymius, svarbu kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją arba ginekologą. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, užduoti klausimus apie simptomus ir paimti gleivių ar audinių mėginį laboratorinei analizei. Stebėdamas išskyras po mikroskopu, ginekologas gali nustatyti bakterinės ar grybelinės infekcijos tipą ir sunkumą. Gydytojui įtarus lytiškai plintančią ligą ar alergiją, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Vulvovaginito gydymas labai priklauso nuo priežasties ir problemos rimtumo.
Dauguma bakterinių infekcijų, sukeliančių vulvovaginitą, gerai reaguoja į geriamuosius antibiotikus. Mielių infekcijas ir kitų rūšių grybelines problemas gali prireikti gydyti makšties žvakutėmis arba vietiniu kremu. Pacientui gali tekti vartoti estrogenų papildus arba antihistamininius vaistus, kad būtų išvengta kitų priežasčių. Nepriklausomai nuo priežasties, moteriai, sergančiai vulvovaginitu, svarbu laikytis tinkamos higienos ir reguliariai lankytis pas ginekologą, kad būtų išvengta infekcijų ateityje.