Laringoskopas yra šviečiantis medicinos instrumentas, kurį naudoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kad būtų galima vizualizuoti paciento ryklę ir gerklas. Ryklė yra sritis, esanti tiesiai už nosies ir burnos, o gerklos geriau žinomos kaip balso dėžutė. Laringoskopas yra specialiai sukurtas taip, kad tilptų į paciento kvėpavimo takus, kad būtų galima atlikti procedūrą, vadinamą orotrachėjine intubacija, kai vamzdelis per burną įkišamas į trachėją arba vėjo vamzdelį, kad būtų tiekiamas deguonis ir vaistai bei būtų galima giliai įsiurbti.
Šį instrumentą sudaro du komponentai: laringoskopo ašmenys ir rankena. Rankenoje yra apšvietimui reikalingos baterijos, o ašmenys, įkišti į kvėpavimo takus, turi lemputę, iš kurios naudojimo metu sklinda ryški šviesa. Šie peiliukai nėra aštrūs ir jokiu būdu nepjauna odos. Laringoskopo peiliukai yra įvairių dydžių, 0 yra mažiausi ir 4 yra didžiausi. Intubuojamo paciento dydis lemia mentės, kurią naudos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, dydį.
Įprasto laringoskopo rankena ir ašmenys yra dvi atskiros dalys, kurias reikia surinkti prieš kiekvieną naudojimą, tačiau tai galima padaryti per kelias sekundes, todėl gydytojai ir paramedikai gali naudoti šį instrumentą kvėpavimo takų kritinėse situacijose, kai reikia orotrachėjos intubacijos. Laringoskopas nėra didelis instrumentas; rankena yra maždaug durų rankenos dydžio, o ašmenys yra šiek tiek trumpesni už rankeną. Yra dviejų tipų laringoskopo mentės: lenktos ir tiesios. Abu yra įkišti giliai į paciento kvėpavimo takus.
Tiesi peiliukai naudojami lapo formos struktūrai, vadinamai antgerkliu, pakelti, o tai padeda apsaugoti nuo maisto ir pašalinių medžiagų patekimo į vamzdį, o tokio tipo peiliukai dažniausiai yra tinkami, kai reikia intubuoti vaiką. Jei suaugęs pacientas turi būti intubuojamas, pageidautina, kad ašmenys būtų išlenkti. Ne antgerklis pakeliamas lenktu peiliuku, kuris įkišamas į kitą darinį, vadinamą slėniu. Nepriklausomai nuo naudojamo ašmenų tipo, tikslas yra tas pats, ty leisti vizualizuoti balso stygas, per kurias endotrachėjinis vamzdelis gali patekti į trachėją. Balso stygų stebėjimo svarba slypi tame, kad labai svarbu, kad gydytojas ar sanitaras, atliekantis orotrachėjinę intubaciją, užtikrintų, jog vamzdelį įkiša į trachėją, o ne į stemplę, vamzdelį, vedantį į skrandį.