Vidinė ramybė skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus, tačiau paprastai tai vadinama psichinės ir dvasinės ramybės ir aiškumo būsena bei sutikimu su tuo, kaip viskas yra ar buvo. Kai kurie žmonės bando pasiekti vidinę ramybę kaip nuolatinę būties būseną, o kiti mano, kad jie gali ją patirti tik laikinai. Norint pasiekti šią būseną, dažnai naudojamos tokios priemonės kaip meditacija, psichoterapija ar asmeninė refleksija, pavyzdžiui, žurnalų rašymas. Yra daug įvairių priežasčių, kodėl žmogus gali siekti šio gyvenimo tikslo ir sunkiai dirbti, kad taptų taikiu viduje ir išorėje.
Atsipalaidavimo ir vidinės ramybės būsena paprastai yra sveikesnis būdas visam kūnui egzistuoti. Taip yra todėl, kad jis padeda sumažinti stresą ir mažina kraujospūdį, o tai suteikia tiesioginės naudos organizmui. Tai taip pat gali pagerinti miegą ir sumažinti depresiją ar nerimą. Neabejotinai gali būti sunkus procesas, norint pasiekti vidinę ramybę, ir daugelis žmonių mano, kad tai užtrunka daug metų, jei jie net sugeba pasiekti šią būseną. Štai kodėl kai kurie nusprendžia gauti pagalbą šiame procese, siekdami dvasinio vadovavimo iš religinės asmenybės, kurią jie gerbia, arba lankydami psichoterapiją.
Tai labai asmeniškas pasirinkimas, kuris priklauso nuo asmens gyvenimo būdo ir pageidavimų. Kai kurie žmonės nori dvasinio požiūrio, norėdami rasti vidinę ramybę, o kiti renkasi kitokį požiūrį. Žmonėms, kuriuos persekioja koks nors įvykis praeityje arba įprotis ar elgesys, kurių jie negali atsikratyti, psichoterapija gali būti labai veiksminga. Taip yra todėl, kad norint įveikti konkrečias problemas, siekiant vidinės ramybės, vien valios gali nepakakti, o psichikos sveikatos specialistas gali pasiūlyti pagalbą ir patarimus šiame procese.
Kai kurie žmonės mano, kad vidinės ramybės ir ramybės bei priėmimo būsenos pasiekimas jiems yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Jie dažnai mano, kad meditacija yra puikus būdas nuraminti protą ir išspręsti tam tikras nuolatines, nerimą keliančias mintis, dėl kurių taika tampa neįmanoma. Reguliarus rašymas žurnale ir emocijų bei jausmų reiškimas kitiems gali būti dar vienas naudingas būdas, o ne laikyti jausmus viduje. Kiti mano, kad fizinė veikla, pvz., mankšta, padeda nuraminti protą ir sumažinti stresą, padeda jaustis ramesniems. Nėra teisingo ar neteisingo būdo pasiekti šį sunkiai suvokiamą tikslą, o procesas kiekvienam bus skirtingas.