Spondiloartritas reiškia uždegiminių ligų, kurios daugiausia kenčia stuburą, sąnarius ir raiščius, rinkinį. Kartais artritas išsivysto kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, žarnyne, šlapimo takuose, širdyje ir odoje. Įvairių tipų šių sutrikimų simptomai yra nugaros ir sąnarių skausmas, pleiskanojanti oda, svorio kritimas ir akių dirginimas. Sąlygos gali sukelti standumą ir apsunkinti judėjimą. Gydymo kursas paprastai apima vaistus nuo uždegimo ir mankštos režimą, o esant ūmioms problemoms galima pasirinkti operaciją.
Ši ligų grupė dar vadinama seronegatyviomis spondilartropatijomis. Seronegatyvus rodo, kad kraujo tyrimas yra neigiamas dėl reumatoidinio faktoriaus, antikūno, randamo sergantiesiems reumatoidiniu artritu. Į sutrikimų rinkinį įeina ankilozinis spondilitas, reaktyvusis artritas, psoriazinis artritas, enteropatinis artritas ir nediferencijuotas spondiloartritas. Kai vaikams išsivysto būklė, ji vadinama nepilnamečių spondiloartropatija.
Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmogui gali išsivystyti vienas iš šių sutrikimų. Dažnai yra šeimos istorija, o žmonėms, turintiems genetinį žymenį HLA-B27, yra didesnė tikimybė susirgti šia liga. Reaktyvųjį artritą gali sukelti žarnyno ar šlapimo takų infekcija.
Spondiloartritas paprastai yra lėtinis ir progresuojantis. Būklė dažnai pasireiškia jauniems suaugusiems nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Priklausomai nuo ligos formos, simptomai gali pasireikšti šiek tiek skirtingai.
Ankilozuojančiam spondilitui būdingas stuburo sąnarių ir tos dalies, kurioje stuburas susikerta su dubens, uždegimu. Tai dažnai sukelia skausmą ir sustingimą apatinėje nugaros dalyje. Vėliau diskomfortas gali apimti vidurinę nugaros dalį, kaklą, klubus ir kulnus. Paprastai nugaros skausmas būna stipresnis ryte.
Sergantiesiems psoriaziniu artritu atsiranda iškilusių paraudusių odos dėmių, įdubusių ir skilinėjančių nagų. Liga gali plisti į vieną ar daugiau kūno sąnarių, dėl kurių atsiranda skausmas, patinimas ir sustingimas. Kai kurie taip pat gali sirgti konjunktyvitu.
Reaktyvaus artrito simptomai yra deginimo pojūtis šlapinantis, akių ir gleivinių uždegimas. Sergantys dažniausiai patiria sąnarių skausmą ir patinimą. Enteropatinis artritas apima žarnyno uždegimą, nors jis gali uždegti galūnių sąnarius, sukelti pilvo skausmą ir viduriavimą.
Paprastai spondiloartritą diagnozuoja ir gydo reumatologas. Diagnozė nustatoma atlikus fizinį patikrinimą, apžiūrėjus simptomus ir patikrinus paciento sveikatos istoriją. Gydytojas gali reikalauti papildomų tyrimų, tokių kaip sąnarių ir stuburo rentgeno spinduliai, MRT ir kraujo tyrimas. Reumatologas taip pat gali įvertinti galimas komplikacijas, kurios gali išsivystyti su liga.
Yra įvairių gydymo būdų, kurie paprastai gali padėti valdyti skausmą ir specifinius būklės simptomus. Pradinėse stadijose dažniausiai rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Kortikosteroidai gali būti naudojami trumpą laiką. Sergant psoriaziniu artritu, medicinos specialistas gali rekomenduoti gydomąjį kremą odai. Akių lašus galima rekomenduoti pacientams, kuriems yra akių uždegimo simptomų.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti kitos klasės vaistus. Tai apima ligą modifikuojančius vaistus nuo reumato (DMARDS), tokius kaip sulfasalazinas. Palyginti naujas metodas yra spondiloartropatijų gydymas naviko nekrozės faktoriaus inhibitoriais arba trumpiau – TNF blokatoriais. Jie slopina TNF-alfa, baltymų, galinčių sukelti pacientų uždegimą, veikimą.
Chirurgija paprastai rekomenduojama tik tada, kai atsiranda rimtų problemų. Tai gali būti atliekama, pavyzdžiui, atliekant sąnarių pakeitimą, arba gali būti pasiūlyta, jei stuburo kreivumas yra labai paveiktas būklės.
Be vaistų, yra keletas paprastų priemonių, kurios gali padėti sumažinti diskomfortą. Viena iš priemonių yra vietinis šilumos naudojimas siekiant sumažinti sąnarių standumą. Peršalimo paketus galima naudoti vietose, kuriose yra patinimas.
Mankštos programa dažnai yra esminė gydymo dalis. Kineziterapeutas gali paskirti pratimus, kurie gali padėti išlaikyti sąnarių lankstumą ir judrumą. Reguliarūs pratimai gali sustiprinti nugarą, pagerinti laikyseną ir apskritai padėti žmonėms geriau funkcionuoti.