Bibliomanija yra obsesinio-kompulsinio sutrikimo arba OKS tipas, kuriam būdingas siekis įsigyti, rinkti ir kaupti knygas, viršijančias tai, kas pagrįsta. Asmenys, sergantys obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais, kenčia nuo obsesijų, sklindančių ir trikdančių minčių, prievartos ar pasikartojančio elgesio, kurį kenčiantis asmuo turi atlikti, kad išvengtų nerimo. Bibliomanija yra sugrupuota su tokiais sutrikimais, nes kenčiantys asmenys knygas kaupia dėl prievartos, o ne dėl teisėto susidomėjimo knygomis. Jie dažnai perka ar kitaip įsigyja knygas neturėdami tikro ketinimo jas skaityti. Neretai asmenys, turintys tokią prievartą, įsigyti kelis tos pačios knygos egzempliorius.
Pagrįstas mėgavimasis knygomis ir knygų rinkimu vadinamas bibliofilija. Ne visada lengva ar net įmanoma neginčijamai atskirti bibliofiliją nuo bibliomanijos, nes abu gali sukelti panašų elgesį. Apskritai knygų rinkimas ir kaupimas laikomas priverstiniu elgesiu, jeigu jis kenkia asmens socialiniam gyvenimui ar sveikatai. Be to, knygų rinkimas be tikslo jas skaityti, ypač kai jos neturi jokios kitos įgimtos vertės, byloja apie bibliomaniją. Kai nesugebėjimas surinkti daugiau knygų dėl finansinių galimybių ar fizinės erdvės trūkumo sukelia pernelyg didelį nerimą, tikėtina, kad yra ir psichologinė prievarta.
Kai kuriais atvejais bibliomanija gali būti derinama su kitais su knyga susijusiais psichologiniais sutrikimais. Kartais, ypač jei žmogus neturi finansinių išteklių savo prievartai pakurstyti, gali būti priverstas vogti knygas, o tai vadinama bibliokleptomanija. Bibliomanija taip pat gali būti derinama su kitomis prievolėmis, pvz., vinilinių plokštelių kaupimu ar žurnalų kaupimu. Žmonės su tokia prievarta gali kaupti daiktus tiek, kad fizinio sandėliavimo trūkumas jų gyvenamosiose vietose tampa problema.
Yra įvairių bibliomanijos ir kitų prievartos sutrikimų gydymo būdų, nors jie nėra nuolat sėkmingi, ir daugelis žmonių, sergančių kompulsiniais sutrikimais, nesikreipia pagalbos. Įvairūs elgesio terapijos metodai ir vaistai dažniausiai naudojami įvairiems obsesiniams kompulsiniams sutrikimams gydyti. Elgesio terapija dažnai grindžiama pamažu sumažinimu, iki kurio žmogus paklūsta savo prievartoms, ir didinant su tuo susijusio nerimo toleranciją. Pavyzdžiui, asmuo, sergantis bibliomanija, gali būti paragintas nustatyti savaitės į jo kolekciją įtrauktų knygų skaičiaus limitą. Įrodyta, kad įvairios vaistų formos yra veiksmingos gydant obsesinius-kompulsinius sutrikimus, tačiau mechanizmai, kuriais jie mažina nerimą ir padidina sergančio asmens socialinį funkcionalumą, nėra gerai suprantami.