Kolposkopas yra medicinos prietaisas, kurį ginekologai ir kiti gydytojai naudoja atidžiai apžiūrėdami gimdos kaklelio ir makšties audinius. Moteriai gali tekti atlikti kolposkopiją, jei gydytojas mano, kad jai gali būti gimdos kaklelio ar makšties vėžys, displazija, sunkus uždegimas ar kita sveikatos būklė, kurios negalima diagnozuoti kitais medicininiais tyrimais. Pats kolposkopas primena didelį mikroskopą su specializuotu prailgintuvu, kuris dedamas priešais makštį, kad padidintų ir apšviestų gimdos kaklelio sieneles. Ginekologai gali žiūrėti per kolposkopus, kad tiksliai patikrintų, ar nėra neįprastų sąlygų.
Prietaisas sudarytas iš vieno arba dvigubo okuliaro, į kurį gydytojas gali pažvelgti, kad pamatytų gimdos kaklelį. Šviesos ratukas ir didinamasis ratukas leidžia reguliuoti apšvietimo intensyvumą, padidinimą ir fokusavimą. Lęšis, esantis prieš makštį, skleidžia šviesos spindulį, kuris gali būti nukreiptas į skirtingas gimdos kaklelio sienelės sritis.
Kolposkopija atliekama, kai moteris praneša apie skausmą ar diskomfortą gimdos kaklelyje arba kai jos Pap tepinėlio rezultatai atskleidžia nukrypimus nuo normos. Ginekologas gali atidžiai apžiūrėti gimdos kaklelio paviršinį audinį kolposkopu, kad galėtų tinkamai diagnozuoti žmogaus papilomos virusą (ŽPV), displaziją, vėžį ar kitą ligą. Paprastai procedūra yra neskausminga ir atliekama ambulatoriškai. Kvalifikuoti gydytojai paprastai kolposkopiją atlieka greičiau nei per 20 minučių.
Procedūros pradžioje moteriai nurodoma atsigulti ant nugaros ant stalo ar specializuotos atlošiamos kėdės su pritvirtintomis kojomis. Kolposkopijos metu į makštį įkišamas metalinis įtaisas, kad ji būtų atidaryta. Tada gydytojas pastato kolposkopo lęšį prie makšties angos, kad apšviestų ir padidintų sritį. Žiūrėdamas pro okuliarą, ginekologas gali atidžiai ištirti audinius, kad nustatytų spalvos pasikeitimą, uždegimą ar nenormalų ląstelių augimą. Jei reikia atidžiau apžiūrėti, gimdos kaklelį galima nuvalyti rūgštiniu tirpalu, kad pašalintų gleivių perteklių.
Kai kolposkopu aptinkama anomalija, gydytojas nuo gimdos kaklelio paviršiaus atsargiai nubrauks audinio mėginį tolesnei analizei. Po to, kai biopsija patvirtina diagnozę, ginekologas ir pacientas gali aptarti tinkamiausius tolesnio gydymo planus. Uždegimas, kurį sukelia bakterinės infekcijos arba ŽPV, gali būti sumažintas geriamaisiais antibiotikais, nors ikivėžinės displazijos ar išsivystusio gimdos kaklelio vėžio atveju gali prireikti invazinio gydymo, siekiant pašalinti ar sunaikinti nenormalias ląsteles.