Herpes labialis yra herpes simplex viruso tipas, užkrečiantis dantenas, burną ir lūpas pūslelėmis. Du paplitę lūpų pūslelinės pavadinimai yra karščiavimo pūslelės ir lūpų pūslelinės. Pirmieji infekcijos požymiai yra padidėjęs jautrumas, niežulys ir deginimo pojūtis aplink ar burnoje. Po įspėjamųjų ženklų dažniausiai atsiranda skausmingų pūslių, todėl reikia imtis atsargumo priemonių, nes virusas yra užkrečiamas.
Pūslelės, susijusios su šiuo virusu, dažniausiai būna raudonos, uždegusios, jose prasisunkia geltoni skysčiai, dėl kurių aplink žaizdą gali susidaryti pluta. Pūslių vieta ir intensyvumas gali sukelti stiprų skausmą, o virusas dažnai reikalauja medicininės pagalbos. Ši infekcija paprastai kartojasi, nes virusas yra veido nervo audinyje, tačiau šie protrūkiai paprastai būna ne tokie sunkūs. Gydytojas kartais vizualiai apžiūrėdamas gali nustatyti lūpų pūslelinę, tačiau tolesnei diagnozei yra prieinamos virusinės kultūros.
Dažnai pasikartojančias pūsles gali būti sunku gydyti dėl nuolatinio infekcijos aktyvumo ir nesugebėjimo gydyti esamų opų prieš atsirandant naujoms pūslėms. Infekcija gali plisti į kitas kūno vietas dėl lūpų pūslelinės užkrečiamumo. Virusas kartais gali sukelti įvairias bakterines infekcijas, todėl ligą sunkiau suvaldyti. Atsižvelgiant į individualius kūno ir odos tipus, yra įvairių veiksnių, kurie pagreitina pasikartojimą. Saulės poveikis, mėnesinių ciklai ir stresas gali sukelti opų atsiradimą.
Yra daug būdų, kaip herpes labialis gali būti perduodamas ar užsikrėsti kiti. Kai infekcija yra aktyvi ir yra matomų opų, žmonės turėtų vengti bučiuotis ir dalytis sidabriniais indais, dantų šepetėliais, skalbimo šluostėmis ar kitais daiktais, kurie liečiasi su užkrėsta vieta. Vietoms valyti ir rankoms dezinfekuoti dažniausiai siūloma naudoti švelnų antibakterinį muilą. Yra herpes labialis gydymo būdų, kurie gali sumažinti su virusu susijusį skausmą ir paprastai padėti išvengti nenutrūkstamo pasikartojimo.
Nors kai kurie simptomai paprastai išnyksta savaime maždaug po savaitės, yra geriamųjų ir vietinių vaistų. Išrašyti geriamieji vaistai paprastai mažina simptomus ir padeda išvengti protrūkio. Vietiniai tepalai yra išrašomi arba perkami be recepto ir padeda nuraminti bei sumažinti simptomus. Yra įvairių viruso stadijų, o antivirusinis gydymas paprastai yra naudingesnis nei leisti infekcijai plisti. Daugiausia užkrėsta vieta turi būti švari, o sąlytis su vieta turi būti sumažintas, kad būtų išvengta plitimo.