Trendelenburgo testas iš tikrųjų gali būti susijęs su dviem skirtingais medicininiais tyrimais: vienas skiriamas venų varikozės vožtuvų nekompetencijai nustatyti, o kitas skiriamas pacientams įvertinti klubo sąnarių veikimą. Tokiu būdu raumenų ir kaulų sistemos bei kraujotakos sistemos tyrimas turi skirtingus tikslus. Bet kuriuo atveju Trendelenburgo testas gali būti atliekamas atskirai arba kartu su kitais medicininiais tyrimais, siekiant įvertinti paciento gerovę arba esamos ligos progresavimą. Testas pavadintas Friedricko Trendelenburgo, XIX amžiuje patyrusio vokiečių chirurgo, kuris pristatė daugybę chirurginių metodų ir taip pat vadovavo keliems chirurgams, garbei.
Sergant venų varikoze, pirmasis Trendelenburg testo žingsnis – paciento atsigulimas ant nugaros ir nurodymas pakelti koją, kurioje yra išsiplėtusios venos. Taip reikia ištuštinti į jį tekančio kraujo venas. Tada gydytojas arba egzaminuotojas uždės turniketą – įrankį, kuris padeda sustabdyti kraujotaką, aplink viršutinę šlaunies dalį. Uždėjus turniketą, paciento prašoma atsistoti, o gydytojas stebės, kaip kraujas prisipildo venose.
Įprastomis sąlygomis ištuštintos venos prisipildys krauju iš apačios į viršų maždaug per 30 sekundžių, nes turniketas tik sulėtina užpildymą ir jo neužstoja. Jei venos nebuvo užpildytos prieš arba po 30 sekundžių, arba jei venos užpildomos iš viršaus, kai kurios venų angos ar vožtuvai gali būti nekompetentingi. Greitas ir staigus kraujo pritekėjimas į venas nuėmus turniketą taip pat gali būti diagnozuojamas kaip vožtuvo nekompetencija. Trendelenburgo testas gali būti kartojamas įvairiose srityse, kol bus nustatyta užsikimšusi arba susisukusi vena.
Jei Trendelenburgo testas skirtas klubams apžiūrėti, pirmas paciento žingsnis yra atsistoti ant vienos kojos arba išsibalansuoti be jokios pagalbos, o tyrėjas uždeda pirštus ant priekinės viršutinės klubinės stuburo dalies, esančios tiesiai virš sėdmenų. Kai kuriais atvejais tyrėjas tik stebi iš nugaros ir paciento neliečia. Norėdami pakelti vieną koją, pacientas turi sulenkti kelį taip, kad svoris būtų visiškai palaikomas klubų, o ne viršutinės šlaunies dalies. Paciento gali būti paprašyta išlaikyti padėtį 30 sekundžių arba pakelti vieną koją skirtingais kampais.
Pacientas gali turėti tam tikrų klubų problemų, jei jis per daug pasilenkia į koją, ant kurios stovi, arba jei klubas, prie kurio prijungta pakelta koja, nukrenta žemiau nei kita pusė. Panaši diagnozė taip pat gali būti nustatyta, jei pacientas negali išlaikyti pozicijos 30 sekundžių. Diagnozė gali svyruoti nuo griaučių išsidėstymo, raumenų silpnumo klubų srityje ar net neurologinio sutrikimo, kuris neleidžia žmogui susibalansuoti.