Sokratinis klausinėjimas – tai procesas, kai klausimai naudojami žinioms konstruoti ir tirti; jis pavadintas senovės graikų filosofo Sokrato, gyvenusio maždaug 400 m. pr. Kr., vardu. Manoma, kad tai yra gyvybiškai svarbi kritinio mąstymo proceso dalis ir taikoma edukaciniam bei terapiniam pritaikymui. Sokratiškas klausinėjimas padeda mokiniams bendrauti su žiniomis ir apie jas mąstyti, taip jas paverčiant savomis, o ne tiesiog jas priimti ir įsisavinti. Konkrečių tipų klausimai yra skirti gauti informaciją iš studentų ir padėti aktyviai tikrinti bei plėsti žinias. Klausimų tipai apima problemos paaiškinimą, prielaidų, priežasčių, įrodymų tyrimą ir pasekmių bei pasekmių įvertinimą.
Sumanaus sokratiško klausimo menas sukurtas siekiant, kad mokinys būtų aktyvus mokymosi dalyvis, o ne pasyvus gavėjas. Jis skatina kritinį mąstymą ir turi daug pritaikymų švietimui įvairiose disciplinose, tokiose kaip mokslas, literatūra, istorija ir psichologija. Naudodamiesi kruopščiai sukonstruotais klausimais, mokiniai gali bendrauti su žiniomis ir mokytoju, taip mąstydami apie nagrinėjamą dalyką iš visų pusių, siekdami geresnio supratimo. Jį taip pat naudoja psichikos sveikatos specialistai kaip kognityvinės elgesio terapijos metodą. Taikant terapiškai, Sokratinis klausinėjimas gali padėti pacientams sužinoti daugiau apie save, įskaitant savo motyvus ir veiksmus, taip pat ištirti būdus, kaip koreguoti elgesį, kad būtų galima pagerinti funkcionavimą.
Sokratiško klausimo procese naudojami keli skirtingi užklausų tipai. Pirmoji rūšis yra paaiškinamieji klausimai, skatinantys giliau panagrinėti, kas tiksliai yra svarstoma; atliekant šiuos tyrimus gali būti paprašyta pakartoti žinomą informaciją arba pavyzdžius. Kitas užklausų tipas yra skirtas prielaidoms ir įsitikinimams ištirti ir ištirti. Šie klausimai skatina apsvarstyti informaciją, kuri laikoma teisinga, ir ištirti, ar ta prielaida yra teisinga.
Kitas sokratiško klausimo tipas tiria priežastis ir įrodymus. Šiuose klausimuose nagrinėjamos informacijos ieškojimo priežastys, taip pat svarstomi įrodymai, kurie patvirtina ir padeda įrodyti aptariamą dalyką. Klausimai, kuriuose žvelgiama į mokinio perspektyvą arba požiūrį, taip pat yra naudingi ir gali būti naudojami norint parodyti, kad yra daugiau nei vienas būdas pažvelgti į problemą, kuri gali būti vienodai svarbi. Diskusijos metu naudojamas argumentas, turintis logiškų nuspėjamų pasekmių ar pasekmių, gali būti dar vienas klausimo būdas, įskaitant galimo rezultato pageidautinumo tyrimą. Galiausiai, klausinėjimas dažnai baigiasi reflektuojančiais klausimais, siekiant nustatyti, ar buvo pasiektas norimas tikslas ir ar atsakymas tenkina, ar kelia dar daugiau klausimų.