Miokimija yra būklė, sukelianti nevalingus raumenų judesius. Jis gali paveikti veidą arba bet kurias kūno raumenų grupes, ypač mažesnes grupes, tokias kaip pirštai. Miokimija gali pasireikšti savaime, tačiau dažnai tai yra kito neurologinio ar judėjimo sutrikimo simptomas.
Veido miokimija paprastai pasireiškia akių vokuose ir paveikia orbicularis oculi raumenį, kuris kontroliuoja vokų atidarymą ir uždarymą, todėl vokai trūkčioja. Jį gali sukelti per didelis stresas arba alkoholio ar kofeino vartojimas, kuris dažniausiai yra laikinas ir praeina be gydymo. Ši būklė taip pat gali būti pusveidinio spazmo požymis – sutrikimas, kuris prasideda kaip akių trūkčiojimas ir galiausiai paveikia vieną veido pusę. Veido trūkčiojimas taip pat gali būti blefarospazmo simptomas – sutrikimas, dėl kurio pablogėja smegenų gebėjimas tinkamai valdyti judesius.
Galūnių miokimija gali būti lengvų trūkčiojimų arba intensyvių spazmų forma. Būklė gali pasireikšti visose rankose ir kojose, tačiau ji dažnai trukdo valdyti rankų judesius. Tai gali būti išsėtinės sklerozės, sutrikimo, kuris kenkia nervų sistemai ir riboja raumenų judesių kontrolę, simptomas. Nevalingas galūnių judėjimas taip pat gali būti hipotirozės požymis, kai skydliaukė negauna organizmo pakankamai hormonų, kad galėtų tinkamai kontroliuoti medžiagų apykaitą ir energijos lygį. Nors trūkčiojimas ar spazmai yra dažniausiai pasitaikantys miokimijos simptomai, jie gali sukelti kitus simptomus. Nuolatinis nevalingas judesys gali sukelti mėšlungį ar sustingimą paveiktoje zonoje, taip pat gali sukelti skausmą ir nuovargį.
Jei miokimiją sukelia gyvenimo būdas, gydymo gali nereikėti, ypač jei pakeičiama kaltininko veikla. Kai kuriems žmonėms ši būklė gali būti nepakankamai varginanti, kad galėtų gydytis ar pakeisti savo gyvenimo būdą. Jei būklė yra pagrindinės sveikatos būklės simptomas, ji gali susilpnėti tinkamai gydant esamą problemą, nors judėjimo sutrikimai dažnai neturi veiksmingo gydymo.
Lengvi pratimai gali padėti sumažinti nuolatinių judesių dažnumą, tačiau paprastai jį prižiūri sveikatos priežiūros specialistas, kad būtų išvengta būklės pablogėjimo. Taip pat gali būti skiriami prieštraukuliniai vaistai, skirti kontroliuoti pernelyg didelius nevalingus judesius, ypač jei jie atsiranda pakankamai dažnai, kad trukdytų kasdienei veiklai. Vaistai neleidžia smegenims siųsti netinkamų judėjimo signalų į raumenų nervus.
Tam tikri veiksniai gali pabloginti miokimiją arba padidinti jos atsiradimo tikimybę. Psichinis ar fizinis stresas, pvz., depresija ar miego trūkumas, gali sukelti epizodus. Įtempus akis skaityti ar žiūrėti į ryškų kompiuterio ar televizoriaus ekraną taip pat gali dažniau trūkčioti akių vokai.