Enkoprezė ir enurezė, nors abu nurodo šlapimo nelaikymo tipus, yra labai skirtingi. Enkoprezė reiškia kelnių sutepimą išmatomis, dažniausiai dėl paveiktų išmatų vaikui, kuris priešinasi tuštintis. Enurezė yra šlapimo nelaikymas, dažniausiai pasireiškiantis mažiems vaikams naktį ir dažniau vadinamas šlapinimu lovoje.
Nors ir enkoprezės, ir enurezės simptomai gali būti pastebimi treniruojantis tualetu, o enurezė gali būti normali vaikų vystymosi stadija, abu gali tapti problemiški, jei jie užsitęsia arba atsiranda suaugusiesiems. Šlapimo nelaikymas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonėms dėl žarnyno ir šlapimo pūslės kontrolės praradimo. Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti enkoprezę ir enurezę, o tokių priežastinių veiksnių pašalinimas, kaip šie, yra pirmasis gydymo žingsnis.
Enkoprezė dažniausiai pasireiškia vaikams, kurie atsisako tuštintis. Jis diagnozuojamas tik sulaukus ketverių metų, kaip ir anksčiau, išmatų nešvarumai paprastai yra tik tualeto mokymo dalis. Enkoprezė atsiranda dėl to, kad išmatos pažeidžiamos ir dėl to nedidelis skystų išmatų kiekis sutepa kelnes. Tai vadinama paradoksaliu viduriavimu. Jį gali sukelti lėtinis vidurių užkietėjimas, o kartais yra ir psichologinis problemos komponentas, dėl kurio gali prireikti gydymo.
Enurezė yra šlapimo nelaikymas. Mažiems vaikams tai dažnai tėra stadija, dažniausiai pasireiškianti naktį, tačiau gali būti psichologinio sutrikimo požymis, kurį reikėtų visapusiškai ištirti. Suaugusiesiems enurezė gali pasireikšti vyresniame amžiuje arba gali būti pagrindinės ligos, pvz., šlapimo takų infekcijos, fiziologinių šlapimo takų problemų ar šlapimo pūslės vėžio, požymis. Suaugusiųjų enurezės priežastims nustatyti reikalingas išsamus medicininis tyrimas.
Enkoprezės ir enurezės gydymas skiriasi dėl skirtingų jų mechanizmų. Lėtinio vidurių užkietėjimo sukelta enkoprezė gydoma, jei reikia, naudojant vidurius laisvinančius vaistus ir žarnyno lavinimą. Vaikų enurezė pirmiausia gydoma nemedikamentinėmis priemonėmis, tokiomis kaip drėgmės pavojaus signalai ir įprastiniai pokyčiai arba kognityvinė terapija. Sunkiais, nereaguojančiais atvejais gali būti skiriami antidiureziniai hormonai, tokie kaip desmopresinas arba DDAVP, anticholinerginiai vaistai, tokie kaip oksibutininas, arba tricikliai antidepresantai, tokie kaip imipraminas.
Pirmasis enkoprezės ir enurezės gydymo žingsnis yra priežastinio veiksnio pašalinimas, nesvarbu, ar tai būtų vidurių užkietėjimas, šlapimo takų infekcija ar psichologinė būklė. Nors sąlygos skiriasi, abi gali sukelti didelį vaikų ir suaugusiųjų kančią, dažnai sukeliantį užburtą nerimo ratą ir problemos pablogėjimą. Kantrybė yra svarbiausia gydant bet kurią būklę.