Moterų hormonų lygis drastiškai keičiasi su amžiumi. Hormonų paprastai būna gimus, padaugėja brendimo ir nėštumo metu, o vėliau mažėja moterims artėjant menopauzei. Sumažėjusio hormonų kiekio pasekmės yra ir nevaisingumas, ir nemalonūs simptomai, tokie kaip karščio bangos ir galvos skausmai. Taigi daugelis senstančių moterų bando pakeisti blėstančius hormonus pagamintais estrogeno ir progesterono pakaitalais, kurie taip pat gali būti naudojami įvairiomis formomis, kad būtų išvengta nėštumo vaisingaisiais metais.
Moteriški hormonai yra nuo gimimo, todėl kai kuriems kūdikiams – vyrams ar moterims – krūtys padidėja kūdikystėje. Tai gali būti dėl estrogeno, patekusio iš motinos kūdikiui per placentą, rezultatas arba dėl to, kad paties kūdikio organizmas gamina prolaktiną, reaguodamas į staigų estrogeno kritimą iš jo kūno, nukirpus virkštelę. Kai kurioms mergaitėms per pirmuosius porą gyvenimo metų kartais padidėja krūtys, o tai rodo, kad hormonai anksti veikia jų gyvenimą.
Brendimo metu pagumburis gamina gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną, kuris savo ruožtu signalizuoja hipofizei, kad išsiskirtų papildomi hormonai. Tai apima liuteinizuojantį hormoną (LH) ir folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kurie abu skatina kiaušides gaminti papildomų hormonų. Labiausiai žinomi moteriški hormonai, kuriuos gamina kiaušidės, yra estrogenas ir progesteronas, kurie padeda LH ir FSH reguliuoti menstruacinį ciklą. Šie hormonai padidina estrogeno kiekį prieš pat ovuliaciją, o po to maždaug dvi savaites padidina progesterono kiekį. Kai išsiskyręs kiaušinėlis nėra apvaisinamas, progesterono lygis sumažėja, todėl gimdos gleivinė pradeda slinkti vadinamųjų menstruacijų metu.
Nėštumas ir moteriški hormonai eina koja kojon, nes įprasto progesterono kiekio sumažėjimo moteriai pastojant nebūna, todėl per tą ciklą mėnesinės niekada nepasirodo. Vietoj to, žmogaus chorioninis gonadotropinas (žCG) signalizuoja kiaušidėms gaminti daugiau progesterono ir estrogeno, nors placenta paprastai perima šį darbą prieš pat antrąjį trimestrą. Didesnio šių moteriškų hormonų kiekio pasekmės yra padidėjęs aprūpinimas krauju, storesnis gimdos gleivinės sluoksnis ir pakankamai atsipalaidavę gimdos raumenys, kad galėtų augti kartu su būsimu kūdikiu. Nors prolaktino kiekis padaugėja, kad susidarytų motinos pienas prieš pat kūdikio gimimą, tiek estrogeno, tiek progesterono kiekis staiga sumažėja po gimdymo, o tai kartais sukelia pogimdyminę depresiją. Artėjant menopauzei šių moteriškų hormonų pradeda dar labiau mažėti.
Sumažėjęs estrogeno kiekis menopauzės metu gali sukelti kaulų ir širdies problemų, tokių kaip osteoporozė ir širdies ligos. Naktinis prakaitavimas, karščio bangos ir makšties sausumas taip pat yra dažni šio lytinio hormono praradimo simptomai. Taip pat gali atsirasti galvos skausmas ir nuovargis, dėl kurio menopauzės metu gali atsirasti diskomfortas. Kita vertus, mažesnis progesterono kiekis sukelia nevaisingumą, makšties sausumą ir žemą libido. Svorio padidėjimas, depresija ir pilvo pūtimas yra visos papildomos sumažėjusio progesterono kiekio, atsirandančio menopauzės metu, pasekmės.
Dėl šių priežasčių pakaitinę hormonų terapiją (HRT) dažnai taiko senstančios moterys, kurios nemėgsta mažesnio moteriškų hormonų kiekio poveikio. PHT paprastai yra tabletė arba pleistras, dedamas ant kūno, ir gali sumažinti simptomus, tokius kaip karščio bangos ir naktinis prakaitavimas. Prieš menopauzę kai kurios moterys naudoja sintetinius hormonus, kad išvengtų nėštumo, nes estrogeno perteklius daugelyje kontracepcijos būdų gali užkirsti kelią ovuliacijai. Progesteronas, kurio yra įvairių kontracepcijos formų, gali sutirštinti gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidams būtų sunku patekti į gimdos kaklelį, o dėl jo gimdos gleivinė gali būti per plona, kad embrionas galėtų implantuotis.