Krizės intervencija yra terapijos forma, kurią psichikos sveikatos specialistas atlieka netrukus po to, kai asmuo patyrė trauminę patirtį. Ši trauma gali apimti (bet tuo neapsiribojant) artimo žmogaus netektį, stichinės nelaimės liudininką, seksualinę prievartą, savižudiškus jausmus, darbo ar asmeninių santykių nutraukimą arba automobilio avariją. Krizės intervencijos tikslas yra suteikti traumą patyrusiam asmeniui pagalbą, taip pat aprūpinti jį įveikos strategijomis, tikintis sumažinti ilgalaikių psichikos sveikatos problemų ar save žalojančio elgesio riziką.
Daugeliu atvejų krizių intervencija vyksta konsultacijų forma, kurios gali vykti psichiatro kabinete, ligoninėje ar reabilitacijos centre, pataisos namuose, mokyklos sveikatos biure arba, stichinių nelaimių atveju, pagalbos prieglaudoje. Siekiant optimalaus veiksmingumo, šios sesijos turėtų prasidėti kuo greičiau po trauminio įvykio. Priklausomai nuo asmens psichologinės traumos sunkumo, krizės intervencija gali apsiriboti vienu konsultavimo seansu arba gali tęstis kelias savaites.
Psichikos sveikatos specialisto vaidmuo krizių intervencijos metu yra daugialypis. Ji turi sukurti saugumo ir pasitikėjimo atmosferą, kuri palengvintų traumą patyrusio asmens atvirumą ir apmąstymus. Tikėtina, kad ji paskatins kenčiantįjį susimąstyti apie savo traumuojančią patirtį ir atpažinti dėl to kilusias emocijas, jausmus ir elgesį. Šis apmąstymas ne tik skatina traumą patyrusį asmenį susimąstyti, kodėl atsitiko incidentas ir kaip tai paveikė jo gyvenimą, bet ir leidžia konsultantui įvertinti, ar nėra patyrusio asmens rizikos požymių, pavyzdžiui, minčių apie savižudybę.
Nukreipęs traumą patyrusįjį per savirefleksijos laikotarpį, kita konsultanto užduotis yra padėti jam sukurti sveikus įveikos mechanizmus. Tai bene svarbiausias krizių intervencijos etapas, nes juo siekiama sumažinti sergančiojo galimybę susižaloti save ir sumažinti ilgalaikes psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija. Konsultantas gali padėti sergančiajam nustatyti kenksmingas dabartines įveikos strategijas, tokias kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, ir pasiūlyti teigiamas strategijas, tokias kaip dienoraščio rašymas, kvėpavimo pratimų atlikimas, pokalbis su draugu ar mankšta.
Galiausiai, krizių intervencija paprastai apima tam tikrą tolesnę priežiūrą. Tai gali reikšti, kad traumą patyręs asmuo tam tikrą dieną vėl apsilanko pas konsultantą, kad konsultantas galėtų įvertinti savo įveikos strategijų sėkmę. Lengvos traumos atveju konsultantas gali tiesiog suteikti nukentėjusiajam kontaktinę informaciją, paskatindamas jį paskambinti, jei potrauminio streso jausmas vėl iškiltų.