Ishihara testas naudoja spalvotas plokšteles, kad patikrintų spalvų regėjimo trūkumų tipą ir sunkumą. Šie trūkumai gali svyruoti nuo sunkumų atskiriant tam tikrų spalvų skirtumus iki visiško daltonizmo. Ishihara testo plokštelėje yra apskritimas, užpildytas spalvotais taškais. Paprastai fone yra vienos spalvos taškai, o figūra iš kitos spalvos taškų. Jei testą atliekantis asmuo negali suprasti figūros, greičiausiai jis turi regėjimo sutrikimų.
Ishihara testą 1918 metais sukūrė japonų chirurgas ir oftalmologas Shinobu Ishihara. Jis ėmėsi užduoties sukurti spalvų matymo diagramą dirbdamas Japonijos karo medicinos mokykloje, kuri norėjo būdo patikrinti, ar kariškiams nėra spalvų regėjimo problemų. Diagramos vis dar plačiai naudojamos atliekant akių tyrimus visame pasaulyje.
Spalvų matymo sutrikimai dažniausiai yra paveldimi ir dažniau perduodami vyrams, tačiau ligos, traumos ar senatvė taip pat gali sukelti daltoniškumą. Tinklainėje, audinyje, esančiame vidinėje akyje, už vyzdžio, yra dviejų tipų ląstelės, kurios gauna šviesą. Strypų ląstelės neatpažįsta spalvos, bet geriau veikia naktį, o kūginės ląstelės atpažįsta spalvą ir geriau veikia dieną. Sveikoje akyje yra trijų tipų kūgio ląstelės: S, kuri yra jautri trumpesniems bangų ilgiams, M, kuri yra jautri vidutiniams bangų ilgiams, ir L, kuri yra jautri ilgesniems bangų ilgiams. Kūgiai paima spalvas, kurios patenka į jų bangos ilgių diapazoną: S kūgiai pasiekia violetinę, M kūgių smailės yra žalios, o L kūgiai – geltonos spalvos.
Šių spalvų atspalvių diapazonas priklauso nuo skirtingų kūgių stimuliacijos skirtumų. Pavyzdžiui, kai L kūgis yra labai stimuliuojamas, o M kūgiai gauna mažiau stimuliacijos, akis suvokia raudoną spalvą. Jei viena iš šių kūgių sistemų yra pažeista arba jos nėra, tai sukelia trūkumą, vadinamą dichromatija, dėl kurios gali būti sunku atskirti kai kurias spalvas. Jei dvi iš šių kūgių sistemų neveikia, tai sukelia monochromatiją – retą būklę, kai pacientas gali matyti tik pilkus atspalvius. Tiek dvispalvis, tiek monochromatiškumas paprastai vadinami daltonizmu, nors šis terminas techniškai reiškia tik monochromatiją.
Iš viso Ishihara teste yra 38 plokštelės, tačiau tik kelios iš jų naudojamos atliekant tipinį akių tyrimą. Jei po kelių plokštelių pacientas negali atskirti figūros, esančios spalvotų taškelių plokštelėje, paprastai pakaks įrodymų, kad būtų galima diagnozuoti spalvų regėjimo trūkumą. Tada gali būti atliktas išsamus Ishihara testas, siekiant nustatyti paciento regėjimo sutrikimo laipsnį ir pažeistą kūgio sistemą.
Jei pacientas turi dichromatiją, jis gali būti toliau diagnozuojamas kaip protanopija, deuteranopija arba, retai, tritanopija. Žmonėms, sergantiems protanopija, trūksta L kūgių ir jų jautrumas raudonai yra ribotas, o sergantieji deuteranopija turi M kūgių trūkumą ir ribotą jautrumą žaliai. Tritanopiją sukelia nepakankami S kūgiai, todėl sunku atskirti mėlyną nuo geltonos. Ishihara plokštelėse, kuriose tikrinamas raudonai žalios spalvos aklumas arba trūkumas, gali būti raudonų taškų skaičius su daugybe žalių taškų arba žalia figūra su raudonais taškais. Pacientams, kuriems yra mėlynai geltonas aklumas arba trūkumas, atliekant Ishihara testą gali būti sunku rasti geltoną figūrą su mėlynais taškais arba mėlyną figūrą su geltonais taškais.