Pilvo pūtimas iš esmės yra pilvo patinimas. Per didelis maisto vartojimas yra dažniausia skrandžio pūtimo priežastis. Kitos išsipūtimo priežastys gali skirtis nuo svorio padidėjimo ir skysčių susilaikymo iki virškinimo ir žarnyno sutrikimų. Šios būklės gydymas paprastai apima dietos koregavimą, kad būtų sumažintas patinimas. Pasirodžius, kad mitybos pokyčių nepakanka, gali būti paskirti vaistai arba atliekama operacija.
Svorio padidėjimas ir nėštumas yra situacijos, kurios, kaip tikimasi, prisideda prie skrandžio patinimo. Pilvo patinimas gali būti dirginantis ir nemalonus. Padidėjęs skrandžio dydis yra pagrindinis įspėjantis išsipūtimo požymis. Kiti simptomai gali būti mėšlungis, pilnumo jausmas ir pilvo veržimas. Priklausomai nuo išsipūtimo priežasties, papildomi požymiai gali būti dujos ir vidurių užkietėjimas.
Jei valgote daug, jūsų skrandis gali išsiplėsti daugiau nei įprastai, todėl gali atsirasti mėšlungis, kuris išnyksta virškinant maistą. Taip pat gali susidaryti dujų, kurios prisideda prie išsiplėtimo. Be persivalgymo ir fiziologinių pokyčių, yra ir kitų skrandžio patinimo priežasčių, kurioms reikia medicininės pagalbos.
Pieno produktų malabsorbcija, susijusi su laktozės netoleravimu, gali sukelti skrandžio išsiplėtimą, kai maistas lieka nesuvirškintas. Jei žmogus turi dirgliąją žarną arba žarnyno nepraeinamumą, trukdantį šalinti atliekas, jam gali pasireikšti progresuojantis skrandžio patinimas, kuris paprastai išnyksta pašalinus obstrukciją. Skrandžio pūtimas gali būti kitų būklių, įskaitant priešmenstruacinį sindromą ir dirgliosios žarnos sindromą, simptomas. Moterims gali pasireikšti skrandžio pūtimas, jei gimdoje ar kiaušidėse yra cistų ar fibromų.
Gali būti atliekami keli diagnostiniai tyrimai, siekiant nustatyti pilvo patinimo priežastį, nesusijusią su persivalgymu. Skrandžio apimtį arba perimetrą galima išmatuoti ir stebėti, kad būtų galima nustatyti tempimo greitį. Vaizdo testai, įskaitant pilvo ertmės ultragarsą ir kompiuterinę tomografiją (KT), dažniausiai naudojami norint tiksliai nustatyti išsipūtimo priežastį. Įtarus miomas ar cistas, tokie pat vaizdo tyrimai gali būti atliekami ir dubens srityje. Įtarus netoleravimą, gali būti atliktas laktozės toleravimo testas.
Pilvo patinimas paprastai sumažėja pakeitus mitybą. Asmenims, linkusiems į šią būklę, dažnai patariama vengti gazuotų gėrimų ir per greito valgymo. Jei laktozės netoleravimas yra veiksnys, papildomi dietos pakeitimai gali apimti pieno produktų ribojimą, pakeitimą arba pašalinimą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą. Kartais gali būti rekomenduojama padidinti skaidulų suvartojimą, jei vidurių užkietėjimas prisideda prie išsipūtimo. Kai sunkesnė būklė yra susijusi su skrandžio patinimu, gali prireikti papildomo gydymo.
Asmenims, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, gali būti paskirti vaistai, skirti palengvinti raumenų spazmus ir vidurių užkietėjimą, kai mitybos pokyčiais nepavyksta suvaldyti tempimo. Jei yra infekcija, skiriami antibiotikai. Žarnyno užsikimšimo atveju gali prireikti įdėti kateterį arba atlikti operaciją, siekiant sumažinti išsipūtimą ir pašalinti obstrukciją. Priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, fibromų ar cistų, sukeliančių skrandžio pūtimą, gydymas gali būti įvairus – nuo geriamųjų kontraceptikų vartojimo iki operacijos.
Jei pilvo patinimo priežastis lieka nenustatyta, o simptomai progresuoja, gali kilti rimtų komplikacijų. Tie, kuriems yra žarnyno užsikimšimas, rizikuoja susirgti gelta, žarnyno plyšimu ir infekcija. Moterims, turinčioms fibroidų ar cistų, padidėja anemijos, infekcijų ir gausaus kraujavimo tikimybė.