Gastritas iš esmės yra skrandžio skausmas. Konkrečiai, gastritas reiškia, kad skrandžio gleivinė yra uždegusi. Priklausomai nuo priežasties, gastritą gali lydėti dujos ir viduriavimas.
Dauguma žmonių yra susidūrę su šia liga vienu ar kitu savo gyvenimo momentu. Priežastys gali būti bakterinės, virusinės, grybelinės, priešuždegiminių vaistų, autoimuninių sutrikimų, tokių kaip vilkligė, ar net cigarečių dūmų.
Daugelis žmonių, patyrusių šią būklę, pirmiausia gydosi patys, o jei priežastis yra laikina, gali būti veiksmingi antacidiniai vaistai ir panašiai. Tačiau dėl lėtinio gastrito žmogus turi kreiptis į gydytoją.
Gydytojas paprastai pirmiausia surinks visą ligos istoriją ir paskirs protonų siurblio inhibitorių, kad sužinotų, ar mažiau rūgšties skrandyje išspręs problemą. Gydytojas tikriausiai taip pat skirs švelnią dietą, kurioje mažai riebalų ir rūgščių. Jei simptomai neišnyksta, gydytojas dažnai užsakys viršutinį GI skydelį, kad nustatytų, ar pacientui nėra simptomus sukeliančios opos, ir atitinkamai gydys pacientą.
Jei pacientas neturi opos, gydytojas gali ištirti, ar nėra H. pylori ir kitų Helicobacter rūšių. Jei yra šių bakterijų, gydytojas paskirs antibiotikų ir pacientui skirs protonų siurblio inhibitorių, kol simptomai išnyks ir paciento H. pylori testas nebebus teigiamas.
Lėtinis gastritas turėtų būti laikomas pagrindinės priežasties simptomu. Yra žinoma, kad lėtinis H. pylori buvimas prisideda prie skrandžio vėžio, o negydoma pepsinė opa taip pat gali virsti piktybine.
Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir skatinti skrandžio gleivinės gijimą, ypač nuo H. pylori. Dauguma žmonių gali pasiekti palengvėjimą pradiniais protonų siurblio inhibitoriais, o vėliau ir nereceptiniais antacidiniais vaistais, tokiais kaip Maalox® arba Mylanta®.
Gastritas retai būna mirtinas, tačiau gali užmaskuoti kitas ligas, tokias kaip ūminis koronarinis sindromas ar aortos aneurizmos plyšimas. Dėl šios priežasties žmogus visada turi kreiptis į gydytoją, kai simptomai nesumažėja.