Ultragarsas ir kompiuterinė tomografija (KT) yra diagnostikos priemonės, leidžiančios gydytojams apžiūrėti pacientų vidines sistemas be invazinės operacijos. Ultragarsas ir kompiuterinė tomografija gali būti atliekami įvairiose situacijose ir kartais gali būti naudojami pakaitomis diagnostikos tikslais. Nors abu įrankiai gali būti naudojami vizualizuoti vidines sistemas ir diagnozuoti panašias sąlygas, tarp jų yra keletas skirtumų.
Pagrindinis skirtumas tarp ultragarso ir kompiuterinės tomografijos yra funkcinė technologija. Atliekant ultragarsą, naudojamos aukšto dažnio garso bangos, kurios atsimuša į vidaus organus ir sukuria aidus. Tada šiuos aidus galima paversti dvimačiu pilkos spalvos atvaizdu. KT nuskaitymas iš esmės yra tikslinis rentgeno aparatas, kuris aplink vieną ašies tašką fotografuoja keletą dvimačių rentgeno spindulių, todėl galima sukurti 3D vaizdą.
Kitas svarbus skirtumas tarp šių dviejų procedūrų yra naudojamos įrangos tipas. Ultragarso aparatai dažniausiai yra mobilios sistemos, jungiančios lazdelę, vadinamą keitikliu, prie monitoriaus ekrano. Gydytojas arba ultragarso technikas rankiniu būdu perduoda lazdelę per tiriamą kūno sritį, sukurdamas vaizdą ekrane realiu laiku, taip pat leisdamas išsaugoti nejudančius vaizdus. CT aparatai yra dideli, stacionarūs prietaisai, kuriuos paprastai sudaro didelis, spurgos formos aparatas, supantis stalą. Pacientas turi ramiai gulėti ant stalo, kol vaizdo gavimo sistema darys rentgeno spindulius.
Gydytojui, pasirinkusiam ultragarsą arba kompiuterinę tomografiją, diagnozei gali reikėti atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių. Nors abu metodai gali būti naudojami panašioms ligoms diagnozuoti, kompiuterinės tomografijos tyrimui reikalingas spinduliuotės poveikis gali kelti pavojų kai kuriems pacientams. Nėščioms moterims ir vaikams paprastai nerekomenduojama atlikti kompiuterinės tomografijos procedūrų, nes kyla pavojus sveikatai, susijęs su radiacijos lygiu. Kai kurie gydytojai taip pat pataria vaisingo amžiaus moterims vengti pilvo srities kompiuterinės tomografijos, nes yra nedidelė tikimybė, kad spinduliuotė gali neigiamai paveikti vaisingumą arba pakenkti, jei moteris nežino, kad yra nėščia.
Atsižvelgiant į radiacijos riziką, jei ultragarsas ir kompiuterinė tomografija gali suteikti panašius veiksmingus vaizdo rezultatus, gydytojas gali nuspręsti pirmiausia užsisakyti ultragarsą. Šis procesas pacientui taip pat gali būti lengvesnis, nes ultragarsas paprastai yra pigesnis nei kompiuterinė tomografija, o laukimo laikotarpis gali būti trumpesnis. Tačiau, jei kompiuterinės tomografijos jautrumas tam tikrai būklei yra didesnis, gydytojai gali pasirinkti KT. Taip pat gali būti užsakytas KT skenavimas, jei ultragarsu gaunami neaiškūs rezultatai, siekiant ištirti problemą kitu kampu.