Katatoninis elgesys apibūdinamas kaip perdėti motoriniai judesiai arba normalių motorinių judesių praradimas, dažnai sukeliantis raumenų standumą. Šis simptomas ypač būdingas tiems, kurie turi tam tikrų psichikos ar fizinių sutrikimų, įskaitant katatoninę šizofreniją ir Parkinsono ligą. Elektrokonvulsinė terapija ir receptinių vaistų vartojimas yra tipiškos katatoninio elgesio gydymo galimybės. Bet kokie klausimai ar susirūpinimas dėl katatoninio elgesio ar geriausio gydymo konkrečioje situacijoje turi būti aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Nesugebėjimas pajudinti vienos ar kelių kūno dalių, simptomas, žinomas kaip fizinis nejudrumas, yra dažna katatoninio elgesio forma. Pacientas gali visiškai nejudėti ar nekalbėti, o kai kuriais atvejais pažeidžiama tik viena kūno dalis. Asmuo, pasižymintis katatonišku elgesiu, gali atrodyti tuščiu žvilgsniu į erdvę ir beveik nejaučia artimos aplinkos.
Užuot negalėjęs judėti, katatoninis elgesys gali pasireikšti kaip per didelis mobilumas. Pacientas gali pašėlusiai plakti rankomis, tarsi būtų labai susijaudinęs, ar net skleisti triukšmą, kuris netinka situacijai. Ekstremalus pasipriešinimas yra dar viena katatoninio elgesio forma ir gali būti susijusi su atsisakymu ar nesugebėjimu laikytis nurodymų arba reaguoti į išorinius dirgiklius.
Kai kuriais atvejais katatoninis elgesys gali apimti kitų judesių ar kalbos mėgdžiojimą arba kopijavimą. Pavyzdžiui, pacientas gali nuolat kartoti ką tik ką nors pasakytą žodį arba gali kartoti kūno judesius. Obsesiniai judesiai ar rutina taip pat yra dažni katatoninių sutrikimų simptomai.
Daugeliui žmonių, sergančių katatoniniu sutrikimu, gali atsirasti kliedesių ir haliucinacijų, ypač jei pagrindinė priežastis yra psichikos sutrikimas, pvz., šizofrenija. Judesiai gali atrodyti gremėzdiški arba nekoordinuoti, o paveiktam asmeniui gali kilti problemų, susijusių su socialinėmis situacijomis, tokiomis kaip darbas ar mokykla.
Emociniai sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių katatoninio sutrikimo simptomų. Nukentėjęs asmuo gali atrodyti visiškai be emocijų, nors paprastai jaučiamas didžiulis nerimas. Pacientas gali tapti socialiai izoliuotas dėl netinkamo elgesio ir plačiosios visuomenės supratimo stokos. Receptiniai vaistai arba elektros srovių naudojimas gali būti naudingi gydant kai kuriuos katatoninius veiksmus. Prižiūrintis gydytojas ar terapeutas gali padėti pacientui nuspręsti, kokie gydymo metodai yra tinkamiausi konkrečiai situacijai.